Europoje vis garsiau kalbama apie pensinio amžiaus didinimą. Senstanti visuomenė ir mažėjantis dirbančiųjų skaičius verčia ieškoti sprendimų, kaip ateityje išlaikyti pensijų sistemą. Vienas iš siūlymų – pensinį amžių ilginti iki 70 metų.
Toks planas šiuo metu svarstomas Vokietijoje. Jei jis būtų įgyvendintas, pensinis amžius būtų didinamas palaipsniui, o jo riba ateityje priklausytų nuo gyventojų gyvenimo trukmės. Kitaip tariant, jei žmonės gyvens ilgiau, ilgiau teks ir dirbti.
Tačiau ar tokie pokyčiai vieną dieną galėtų pasiekti ir Lietuvą?
Vokietijoje svarstoma pensinį amžių ilginti iki 70 metų
Vokietijos vyriausybės sudaryta pensijų komisija siūlo valstybinį pensinį amžių ateityje padidinti nuo 67 iki 70 metų. Pokyčiai vyktų palaipsniui – maždaug kas dešimtmetį. Visa reforma galėtų tęstis iki 2092 metų.
Pagrindinė idėja – pensinį amžių susieti su gyvenimo trukme. Jei gyventojai gyvens ilgiau, ilgiau turės išlikti ir darbo rinkoje.
Tokio siūlymo priežastis – sparčiai senstanti visuomenė. Vokietijoje kasmet darbo rinką palieka maždaug 400 tūkst. daugiau žmonių, nei į ją ateina. Dėl to vis didesnė našta tenka pensijų sistemai.
Ekspertai pripažįsta, kad toks modelis gali būti logiškas, tačiau įspėja, jog delsimas reformuoti sistemą ateityje gali pareikalauti dar griežtesnių sprendimų.
Demografinė situacija kelia nerimą ir Lietuvoje
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad visuomenės senėjimas yra viena didžiausių daugelio Europos valstybių problemų.
„Dėl mažėjančio gimstamumo, gerėjančios gyvenimo kokybės, stipresnės sveikatos apsaugos ir ilgėjančios gyvenimo trukmės, dirbančiųjų ir senjorų santykis per pastaruosius porą dešimtmečių keitėsi nepalankia linkme“, – aiškino ekonomistė.
Pasak jos, Lietuvoje šią situaciją dar labiau pablogino emigracija.
„Pavyzdžiui, 2000-aisiais metais darbingo amžiaus (15-64 m.) gyventojų ir senjorų, kuriems yra sukakę 65 m. ir daugiau, santykis siekė 4,8. Tai reiškia, kad beveik penki dirbantieji dalinosi mokesčių naštą išlaikyti vieną senjorą.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad ateityje situacija tik sudėtingės. Pasak Valstybės duomenų agentūros prognozių, 2050 metais vieną pensininką išlaikys vos apie du dirbantieji.
Ar pensinio amžiaus didinimas išspręstų problemą?
Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus ilginimas stebuklų nepadarys.
„Pensinio amžiaus vėlinimas yra labai techninis problemos sprendimas, kuriuo tiesiog matematiškai bandoma atrasti naują tvaresnį balansą, darant prielaidą, kad pavėlinus pensinį amžių žmonės sėkmingai toliau darbuosis.
Vis dėlto darbo rinką veikia ir kiti radikalūs pokyčiai, kurie gali stipriai iškreipti norimą rezultatą. Iš vienos pusės, ilgėjant gyvenimo trukmei ir gerėjant vyresnio amžiaus žmonių sveikatai bei darbingumui, natūralu, kad dirbama ilgiau. Tačiau nemažai rizikų slepia ir sparčiai besikeičianti darbo rinka.
Ne visos darbo rinkos pasižymi sėkmingu vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimu, mokymusi visą gyvenimą ar galimybe keisti profesiją“, – aiškino ji.
Pasak ekonomistės, dirbtinio intelekto ir technologijų pažanga taip pat keis darbo rinką.
„Taigi, net ir priešpensinio amžiaus ilginimas pensijų sistemos stabilumo kontekste nėra panacėja, nes atitikti darbo rinkos poreikius, įsidarbinti ar išlaikyti darbo vietą gali sektis vis sunkiau.
Net ir dabar, stebint Lietuvoje susiklosčiusią situaciją po pastarojo pensinio amžiaus vėlinimo, akivaizdu, kad šis sprendimas veikia tik su išlygomis. Stebint problemą, kuomet senjorams likus nedaug laiko iki pensijos sunku įsidarbinti, teko keisti ir adaptuoti nedarbo išmokų tvarką“, – komentavo specialistė.
Vieno sprendimo nėra
Ekonomistės teigimu, senėjančios visuomenės problema negali būti išspręsta vien tik ilginant pensinį amžių.
„Pirmiausia, prisitaikymas prie senėjančios visuomenės iššūkių priklauso nuo kompleksinių švietimo, perkvalifikavimo ir mokymosi visą gyvenimą priemonių bei pačių žmonių pastangų išlikti darbo rinkoje.
Antra, svarbų vaidmenį atlieka ir pensijų sistemos atsparumas bei kiekvieno mūsų sukauptos asmeninės atsargos senatvei“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ji pridūrė, kad svarbios ir gimstamumo skatinimo bei migracijos politikos priemonės.
„Galiausiai, demografijos problemas švelninančios priemonės – tvarios gimstamumo skatinimo ar atidžiai valdomos migracijos politikos.
Tai užduotis ir kiekvienam iš mūsų: nuosekliai mokytis, rūpintis savo sveikata ir kaupti finansines atsargas ar turtą. Tai padės geriau pasirengti ateities iššūkiams“, – nurodė ekonomistė.
Ji taip pat neatmeta, kad ateityje diskusijos dėl pensinio amžiaus ilginimo gali sugrįžti ir Lietuvoje.
Ministrė: Lietuvoje pensinio amžiaus didinti kol kas neplanuojama
„Ką tik pasiekėme ribą, kai pensinis amžius visiems susilygino iki 65-erių ir man atrodo, kad dabar reikėtų ramiai sustoti. Dabar apie tai jokių kalbų tikrai nėra, nes jokie rodikliai nerodo požymių, kad būtų galimybė ilginti pensinį amžių“, – komentavo ji.
Pasak ministrės, Lietuvoje žmonės vis dar per trumpai išlieka sveiki sulaukę pensinio amžiaus, todėl papildomas jo ilginimas nebūtų tinkamas sprendimas.
„Jei Europos sveikas amžius, kurį gyventojai pragyvena pensijoje, yra apie 20 metų, tai Lietuvoje tie skaičiai siekia gerokai mažiau“, – paaiškino ji.
J. Zailskienė taip pat priminė, kad nemaža dalis vyresnių nei 60 metų žmonių jau nebedirba dėl sveikatos problemų, ypač jei visą gyvenimą dirbo fizinį darbą.
„Manau, kad šiuo metu pensijų dydžio ir pensinio amžiaus santykis yra geras. Šis pokytis per 10 metų labai sistemingai ir neskausmingai įgyvendintas. Todėl dabar reikia džiaugtis pasiektu rezultatu ir stebėti tendencijas“, – sakė ministrė.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
