Vokietijos kariuomenė susiduria su netikėta problema. Nors prieš kelerius metus buvo paskelbta apie planus Lietuvoje nuolat dislokuoti 5 tūkst. karių brigadą, norinčiųjų vykti į šią misiją kol kas nepakanka.
Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad Bundesveras vis dar ieško būdų, kaip užpildyti trūkstamas vietas. Jei situacija artimiausiais mėnesiais nesikeis, kariuomenė gali imtis ir privalomų priemonių.
Savanorių vis dar per mažai
Leidinio „Welt“ duomenimis, Vokietijos gynybos institucijos pripažįsta, kad brigados formavimas vyksta sudėtingiau, nei buvo tikėtasi.
Gynybos ministerijos atstovas nurodė, kad šiuo metu svarbiausiu prioritetu tampa ne savanoriškumas, o brigados pasirengimas vykdyti pavestas užduotis.
Apie galimą kurso keitimą užsiminė ir Vokietijos kariuomenės generalinis inspektorius leitenantas Kristianas Freudingas.
„Kariuomenės požiūriu svarbiausias tikslas yra, kad ateinančiais metais brigada būtų visiškai parengta ir galėtų atlikti savo misiją. Siekdami jo laikysimės savanoriškumo principo, tačiau prireikus taikysime ir privalomąsias priemones“, – leidiniui „Welt“ sakė K. Freudingas.
Ambicingi planai susidūrė su realybe
Kai 2023 metais Vokietija paskelbė apie sprendimą Lietuvoje nuolat dislokuoti brigadą, buvo tikimasi, kad savanorių netrūks.
Šis projektas tapo vienu svarbiausių NATO rytinio flango stiprinimo žingsnių po Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Tiek Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, tiek kariuomenės vadas Karstenas Braueris tikėjosi išvengti NATO šalyse dažnai taikomo privalomo karių paskyrimo į užsienio misijas modelio.
Tačiau metų pradžioje žurnalas „Spiegel“ pranešė, kad realus susidomėjimas tarnyba Lietuvoje yra mažesnis nei planuota. Tuomet Vokietijos gynybos ministerija šią informaciją viešai neigė ir tikino, kad situacija yra kontroliuojama.
Siekdama pritraukti daugiau karių, Vokietijos kariuomenė pradėjo plataus masto informacinę kampaniją.
Kariai, jau tarnavę Lietuvoje, buvo siunčiami į įvairias Vokietijos kareivines. Jie pasakojo apie tarnybos sąlygas ir gyvenimą Lietuvoje.
Taip pat šimtai karių kartu su šeimomis buvo pakviesti apsilankyti Baltijos šalyse. Jiems buvo pristatytos naujos kareivinės, infrastruktūra bei specialiai vokiečių karių vaikams statoma mokykla.
Manoma, kad ši kampanija davė tam tikrų rezultatų, tačiau tikslių skaičių, kiek karių jau sutiko vykti į Lietuvą, Vokietijos institucijos neskelbia.
Didžiausias trūkumas – specialistų
Vis dėlto, kaip skelbia „Spiegel“, brigados komplektavimas tebėra nebaigtas.
Didžiausias iššūkis – surasti aukštos kvalifikacijos specialistus. Labiausiai trūksta informacinių technologijų ekspertų, cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės saugos specialistų, žvalgų bei pagalbinių padalinių karių.
Būtent šios sritys yra itin svarbios šiuolaikinėms karinėms operacijoms, todėl neužpildytos vietos kelia papildomų rūpesčių Vokietijos kariuomenės vadovybei.
Neatmeta ir privalomų sprendimų
Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad jeigu iki rudens nepavyks surinkti reikiamo skaičiaus karių, Bundesveras gali pradėti taikyti privalomą karių paskyrimą į tarnybą Lietuvoje.
Toks sprendimas būtų reikšmingas pokytis, nes iki šiol Vokietija nuosekliai laikėsi savanoriškumo principo.
Nepaisant iškilusių sunkumų, Vokietijos kariuomenės vadovybė pabrėžia, kad brigada Lietuvoje turi būti visiškai parengta per numatytą laiką, todėl visos galimos priemonės išlieka svarstomos.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
