Viena dieną audra, kitą kepina karštis: kas vyksta lietuvoje?

Štai kas iš tikrųjų slypi už šių karščių ir stiprių audrų:

1. Kaip gimsta tokios audros?

Aukšta temperatūra ir spengianti tvanka veikia kaip kuras atmosferoje.

  • Tropinė kaitra: Iš pietų ar pietryčių atkeliavęs karštas, drėgnas oras stipriai įkaitina žemės paviršių.
  • Šaltasis frontas: Kai prie šio įkaitusio fono priartėja vėsesnės oro masės iš vakarų ar šiaurės (ciklonai/frontai), susidaro milžiniškas temperatūrų skirtumas.
  • Reakcija debesyse: Šiltas ir lengvas oras itin straujai kyla aukštyn, pakeliui straujai vėsta, o tai sukelia galingų, aukštų kamuolinių (debesų-priekalų) formavimąsi. Rezultatas – staigios liūtys, škvalas, dažni žaibai ir net kruša.

2. Pagrindiniai šalies meteorologiniai reiškiniai

Vasarą Lietuvoje dažniausiai stebimi keli pavojingi reiškiniai:

  1. Škvalas (gūsinis vėjas): Kai iš liūtinio debesies besiveržiantis šaltas oras smogiamąja jėga trenkiasi į žemę ir išplinta į šonus. Vėjo gūsiai per kelias sekundes gali šoktelėti iki 20–25 m/s ir daugiau.
  2. Tropinės naktys: Kai temperatūra net tamsiuoju paros metu nenukrenta žemiau 20 °C. Žemei nesuspėjant atvėsti, kitą dieną tvanka prasideda vos patekėjus saulei.
  3. Paviršinės liūtys: Per keliasdešimt minučių iškrenta pusės mėnesio lietaus norma, todėl nuotekų sistemos nespėja surinkti vandens ir patvinsta miestų gatvės.

3. Kaip elgtis tokiu oru?

Trumpos prognozės patarimas: Esant tokiems orams, situacija keičiasi itin greitai. Verčiau sekti tiesioginius radaro žemėlapius ir operatyvius įspėjimus puslapyje meteo.lt.

Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 0 👎 0 Iš viso: 0
0% 👍 0% 👎

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *