Tadas Kreišmontas
Štai kas iš tikrųjų slypi už šių karščių ir stiprių audrų:
1. Kaip gimsta tokios audros?
Aukšta temperatūra ir spengianti tvanka veikia kaip kuras atmosferoje.
- Tropinė kaitra: Iš pietų ar pietryčių atkeliavęs karštas, drėgnas oras stipriai įkaitina žemės paviršių.
- Šaltasis frontas: Kai prie šio įkaitusio fono priartėja vėsesnės oro masės iš vakarų ar šiaurės (ciklonai/frontai), susidaro milžiniškas temperatūrų skirtumas.
- Reakcija debesyse: Šiltas ir lengvas oras itin straujai kyla aukštyn, pakeliui straujai vėsta, o tai sukelia galingų, aukštų kamuolinių (debesų-priekalų) formavimąsi. Rezultatas – staigios liūtys, škvalas, dažni žaibai ir net kruša.
2. Pagrindiniai šalies meteorologiniai reiškiniai
Vasarą Lietuvoje dažniausiai stebimi keli pavojingi reiškiniai:
- Škvalas (gūsinis vėjas): Kai iš liūtinio debesies besiveržiantis šaltas oras smogiamąja jėga trenkiasi į žemę ir išplinta į šonus. Vėjo gūsiai per kelias sekundes gali šoktelėti iki 20–25 m/s ir daugiau.
- Tropinės naktys: Kai temperatūra net tamsiuoju paros metu nenukrenta žemiau 20 °C. Žemei nesuspėjant atvėsti, kitą dieną tvanka prasideda vos patekėjus saulei.
- Paviršinės liūtys: Per keliasdešimt minučių iškrenta pusės mėnesio lietaus norma, todėl nuotekų sistemos nespėja surinkti vandens ir patvinsta miestų gatvės.
3. Kaip elgtis tokiu oru?
- Per karščius: Gerkite daug vandens, venkite tiesioginės saulės pikvalandomis (11:00–16:00 val.) ir atkreipkite dėmesį į savijautą.
- Kylant audrai:
- Nešstatykite automobilių po senais, dideliais medžiais ar šalia reklamos stendų.
- Sandariai uždarykite langus ir nuo balkonų patraukite lengvus daiktus.
- Jei audra užklupo lauke, nesislėpkite po pavieniais medžiais ir venkite atvirų vandens telkinių.
Trumpos prognozės patarimas: Esant tokiems orams, situacija keičiasi itin greitai. Verčiau sekti tiesioginius radaro žemėlapius ir operatyvius įspėjimus puslapyje meteo.lt.
