Esama parama pirmam būstui ir jos apribojimai
Lietuvoje veikianti parama pirmojo būsto įsigijimui šiuo metu padeda beveik tūkstančiui šeimų kasmet. 2024 metais paramą gavo 940 šeimų, tačiau poreikis nuolat auga ir biudžetas dažnai būna nepakankamas, kad patenkintų visus norinčius. Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos sumažintas pradinio įnašo reikalavimas nuo 15 iki 10 procentų, kas yra reikšminga pagalba pirmą kartą būstą įsigyjančioms šeimoms. Vis dėlto, likus dar 300 šeimų laukimo eilėje, ministrė I. Ruginienė akcentuoja, kad būtina didinti paramos apimtis, ypač svarstant ateinančio biudžeto prioritetus.
Poreikio augimas ir laukiančiųjų eilė
Paramos sistema susiduria su iššūkiu – nors jau beveik tūkstantis šeimų pasinaudojo pagalba, dar nemaža dalis laukia savo eilės. Tai rodo, kad būsto įsigijimo finansinė parama kol kas nėra pakankamai didelė, kad patenkintų visus poreikius. Šiuo metu, kai pradinio įnašo reikalavimas sumažintas, tikimasi, kad daugiau šeimų galės pasinaudoti šia galimybe. Tačiau ministrės nuomone, be papildomos finansinės paramos šis žingsnis gali nepakakti, kad iš esmės pagerintų pirmojo būsto įsigijimo galimybes.
Pensijų reformos poveikis būsto rinkai – faktai ir mitai
Diskusijose apie būsto kainų augimą pastaruoju metu dažnai minima pensijų reforma, tačiau ministrė I. Ruginienė išsamiai paaiškino, kad šios reformos poveikis rinkai nėra toks didelis, kaip kartais teigiama. Lietuvos banko duomenys rodo, kad iš antros pakopos pensijų fondų išsigryninta tik 16 procentų lėšų, o didžioji dalis pinigų vis dar laikoma sąskaitose arba investuojama į trečią pakopą.
Taip pat tik apie 3 procentai gyventojų panaudojo šias lėšas paskolų grąžinimui. Todėl nėra pagrindo manyti, kad pensijų reforma sukėlė didelį vartojimo pliūpsnį ar tiesioginį būsto kainų šuolį.
Statistiniai duomenys apie pensijų fondų lėšų naudojimą
Lietuvos banko balandžio mėnesio duomenys rodo, kad iš visų atsiimtų pensijų lėšų daugiau nei 2 mlrd. eurų (72 proc.) liko gyventojų banko sąskaitose, o tik 450 mln. eurų buvo išsigryninta. Iš šios sumos maždaug 80 mln. eurų panaudota išankstiniam būsto paskolų grąžinimui, dar tiek pat – vartojimo ir kitų kreditų dengimui. Mažesnė dalis pinigų skirta investicijoms į gyvybės draudimą ir trečią pakopą. Šie duomenys rodo, kad didžioji pinigų dalis nėra išleidžiama tiesiogiai vartojimui ar būsto rinkai, o tai paneigia ankstesnes prognozes apie masinį vartojimo augimą dėl pensijų reformos.
Pensijų fondų dalyvių pokyčiai ir jų įtaka rinkai
Per pirmąjį šių metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų fondų pasitraukė apie 40 procentų gyventojų, t. y. beveik 550 tūkst. žmonių, o kaupimą tęsė apie 850 tūkst. Likviduota turto suma siekė 4,4 mlrd. eurų, iš kurių 2,9 mlrd. eurų išmokėta gyventojams, o 1,3 mlrd. pervesta „Sodrai“. Nors pasitraukimas iš fondų yra reikšmingas, jis vyksta etapais ir neturi tiesioginės įtakos staigiam būsto kainų augimui ar vartojimo šuoliui. Šie procesai yra susiję su įstatyminėmis galimybėmis, kurios leido gyventojams laisvai atsiimti lėšas nuo 2026 iki 2027 metų pabaigos.
Būsto kainų augimas ir ekonomistų vertinimai
Remiantis Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso duomenimis, būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo 16 procentų. Šis augimas yra reikšmingas, tačiau ministrės nuomone, jis nėra tiesiogiai susijęs su pensijų reformos įtaka. Ekonomistų vertinimu, būsto rinkos dinamika priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant rinkos paklausą, finansavimo galimybes ir makroekonomines sąlygas. Todėl svarbu toliau stebėti rinkos pokyčius ir atitinkamai koreguoti paramos priemones, kad jos efektyviai atitiktų gyventojų poreikius.
Paramos sistemos tobulinimo perspektyvos
Ministrė I. Ruginienė pabrėžia, kad nors paramos sistema pirmam būstui jau veikia ir yra tam tikrų pasiekimų, būtina ją tobulinti ir didinti finansavimą. Tai ypač svarbu siekiant spręsti laukiančiųjų eilę ir užtikrinti, kad daugiau šeimų galėtų įsigyti savo pirmąjį būstą. Ateinančių metų biudžeto svarstymai turėtų atkreipti dėmesį į šią sritį ir skirti pakankamai lėšų, kad parama būtų prieinama platesniam gyventojų ratui. Tokiu būdu bus skatinama socialinė gerovė, stabilizuojama būsto rinka ir sudaromos palankesnės sąlygos jaunoms šeimoms bei pirmą kartą būstą įsigyjančioms šeimoms.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
