Ukrainiečių požiūris į karių dalyvavimą ginant Baltijos šalis
Nauja sociologinė apklausa, kurią atliko grupė „Reitingas“, atskleidė, kad 58–63 proc. ukrainiečių palaiko savo ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą ginant tokias šalis kaip Lenkija, Suomija, Moldova ir Baltijos valstybės Rusijos agresijos atveju. Iš visų minėtų valstybių didžiausia parama skirta Lietuvai – net 63 proc. respondentų pasirinktų savo karių pagalbą būtent šiai šaliai. Šis rezultatas rodo, kad Lietuva ukrainiečių akyse yra ypač svarbi partnerė ir sąjungininkė, kurios saugumas yra vertinamas kaip prioritetinis.
Apklausa buvo atlikta telefonu, apklausiant 1000 respondentų, o paklaidos riba neviršijo 3,1 proc., todėl rezultatai yra patikimi ir atspindi tikrą visuomenės nuomonę. Be Lietuvos, 62 proc. ukrainiečių pritartų karių dalyvavimui ginant Latviją, 61 proc. – Estiją, 60 proc. – Moldovą, 59 proc. – Suomiją ir 58 proc. – Lenkiją. Tuo pačiu metu nuo 33 iki 37 proc. respondentų, priklausomai nuo šalies, prieštarautų tokiam dalyvavimui, kas rodo, kad nuomonė nėra vienareikšmiška, tačiau vyraujanti pozicija yra palaikymas.
Ukrainos kariuomenės vaidmuo Europos saugumo kontekste
Apklausa taip pat atskleidė, kad apie 73 proc. ukrainiečių mano, jog jų ginkluotosios pajėgos karo metu ne tik gina Ukrainą, bet ir kitas Europos šalis. Tai rodo, kad didžioji dalis šalies gyventojų suvokia savo kariuomenės veiksmus kaip platesnio regioninio saugumo užtikrinimo dalį, o ne vien nacionalinio gynybos uždavinio vykdymą. Tuo tarpu tik 23 proc. respondentų mano, kad Ukrainos armija gina tik savo šalies interesus, kas rodo mažesnį izoliacinį požiūrį.
Šis suvokimas gali turėti didelę reikšmę tiek vidinei Ukrainos politikai, tiek tarptautiniams santykiams, nes parama kariuomenės dalyvavimui kitų šalių gynyboje gali skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjungos ir NATO narėmis.
ES narystės įtaka paramai gynybos klausimais
Sociologai atkreipė dėmesį, kad ukrainiečių parama karių dalyvavimui ginant Europos šalis tiesiogiai priklauso nuo jų požiūrio į Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą. Tarp tų, kurie remia stojimą į ES, net 73 proc. respondentų palaiko pagalbą Estijai, tuo tarpu tarp priešininkų šią idėją palaiko tik 37 proc. Tai rodo, kad europinė integracija yra svarbus veiksnys, formuojantis nacionalinę nuomonę apie tarptautinį gynybos bendradarbiavimą.
Šis ryšys tarp ES palaikymo ir karių dalyvavimo kitų šalių gynyboje gali būti svarbus veiksnys formuojant ateities politiką ir strateginius sprendimus, siekiant stiprinti Ukrainos pozicijas tarptautinėje arenoje.
Ukrainos vaidmens Europoje pokyčiai per pastaruosius metus
Apklausa taip pat parodė, kad 40 proc. ukrainiečių laiko savo šalį lyderiaujančia Europos valstybę, o tai žymiai daugiau nei 2022 metų sausio mėnesį, kai tokią nuomonę turėjo tik 8 proc. respondentų. Tuo metu pusė apklaustųjų tada Ukrainą laikė „autsaidere“. Šie pokyčiai liudija augantį pasitikėjimą šalies galimybėmis ir jos vaidmens stiprėjimą Europos saugumo ir politinėje sistemoje.
Tokie pokyčiai gali būti susiję su nuolatiniais karo įvykiais, tarptautinės paramos didėjimu ir augančia Ukrainos dalyvavimo tarptautiniuose procesuose svarba. Tai taip pat gali turėti įtakos šalies vidinei vienybei ir motyvacijai tęsti kovą už savo ir kaimyninių šalių saugumą.
Baltijos šalių pasirengimas galimai Rusijos agresijai
Remiantis „Reuters“ pranešimais, Lietuva, Latvija ir Estija jau rengia masinės evakuacijos planus įvykus galimai Rusijos invazijai. Baltijos šalys numato, kad dėl karo veiksmų gali prireikti evakuoti daugiau nei 1,2 milijono žmonių. Šis pasirengimas yra atsakas į pastaruoju metu padidėjusius incidentus, susijusius su Rusijos dronais, kibernetinėmis atakomis ir dezinformacijos kampanijomis regione.
Tokie veiksmai rodo regiono valstybių rimtą požiūrį į saugumo užtikrinimą ir pasirengimą galimiems iššūkiams. Tai taip pat atspindi glaudų bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių ir jų sąjungininkų, įskaitant Ukrainą, kuri, kaip matyti iš apklausos, yra pasirengusi prisidėti prie šio regiono gynybos.
Apibendrinimas
Apibendrinant, naujausi sociologiniai duomenys rodo, kad didžioji dalis ukrainiečių palaiko savo karių dalyvavimą ginant Lietuvą ir kitas Europos šalis, ypač Baltijos regiono valstybes. Ši parama glaudžiai susijusi su jų požiūriu į ES narystę ir suvokimu apie Ukrainos vaidmenį Europos saugumo sistemoje. Tuo pačiu metu Baltijos šalys aktyviai ruošiasi galimai agresijai, stiprindamos savo gynybinius pajėgumus ir evakuacijos planus, o Ukraina matoma kaip svarbus šio regiono saugumo partneris.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
