Vos Lietuvoje buvo paskelbta apie naują prekybos tinklą „Marytė retail“, socialiniuose tinkluose iš karto pasipylė klausimai.
Kodėl pavadinimas primena „Mere“?
Kodėl naujos parduotuvės kuriamos buvusiose „Mere“ vietose?
Ir svarbiausia – ar tai tas pats prekybos tinklas kitu vardu?
Viešai paskelbta informacija rodo, kad taip teigti pagrindo šiuo metu nėra.
Panašumas pirkėjams iš karto krito į akis
Situacija iš tiesų neįprasta.
„Mere“ parduotuvėms Lietuvoje nutraukus veiklą, netrukus paskelbta apie naują žemų kainų tinklą „Marytė“.
Dar daugiau klausimų sukėlė žinia, kad dalis naujų parduotuvių bus atidarytos būtent buvusiose „Mere“ patalpose.
Socialiniuose tinkluose žmonės netruko pastebėti ir abiejų pavadinimų panašumą.
LRT rašė, kad po žinios apie naują tinklą internete atsirado komentarų, kuriuose žmonės svarstė, ar tai nėra tas pats verslas kitu pavadinimu.
„Marytės“ vadovas: su „Mere“ neturime nieko bendro
„Marytė retail“ vadovas ir vienas savininkų Povilas Ugianskis šias kalbas atmetė.
Jis viešai tvirtino, kad naujasis tinklas su „Mere“ nėra susijęs.
Dar daugiau – verslininko teigimu, jo paties bendrovė buvo viena iš tiekėjų, nukentėjusių po „Mere“ veiklos sustabdymo.
Pasak P. Ugianskio, idėja kurti žemų kainų tinklą buvo brandinama jau anksčiau, o galimybė perimti dalį prekybai tinkamų patalpų leido projektą paspartinti.
Įmonė įregistruota tik rugpjūtį
UAB „Marytė retail“ yra nauja Lietuvos bendrovė.
Viešuose juridinių asmenų duomenyse nurodoma, kad ji įregistruota 2026 metų rugpjūčio 13 dieną.
Įmonės vadovu nurodomas Povilas Ugianskis.
15min skelbė, kad P. Ugianskis valdo 51 proc. bendrovės akcijų, o Gediminas Gražulis – 49 proc.
Situacija susidomėjo ir ministerija
Dėl buvusių „Mere“ patalpų perėmimo situacija sulaukė ne tik socialinių tinklų vartotojų dėmesio.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat nurodė stebinti bei analizuojanti situaciją.
Tačiau rugsėjo pradžioje ministerija teigė neturinti informacijos, kad viešai nurodyti naujojo „Marytė retail“ tinklo steigėjai būtų susiję su Europos Sąjungos sankcionuotais asmenimis ar įmonėmis.
Tai svarbus skirtumas tarp viešai sklandančių įtarimų ir to, kas tuo metu buvo oficialiai žinoma.
Kodėl pasirinktos tos pačios patalpos?
Atsakymas gali būti gerokai paprastesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Prekybos tinklui reikia patalpų, kuriose galima greitai pradėti veiklą.
Buvusiose parduotuvėse jau yra prekybos salės, sandėliavimo zonos, automobilių stovėjimo aikštelės ir kita prekybai būtina infrastruktūra.
Todėl naujam tinklui tokias vietas pritaikyti yra paprasčiau nei statyti parduotuvę nuo nulio.
Būtent tokį argumentą viešai pateikia ir „Marytė retail“.
Pirkėjams svarbiausias klausimas greičiausiai bus visai kitas
Diskusijos apie pavadinimus ir verslo ryšius dar kurį laiką gali tęstis.
Tačiau eiliniam pirkėjui ilgainiui svarbiausia bus tai, ką jis ras parduotuvės viduje.
Ar prekės tikrai pigesnės?
Ar jų kokybė tenkina?
Ar verta čia važiuoti apsipirkti dar kartą?
„Marytė retail“ pasirinko žemų kainų koncepciją ir paskelbė planus iki metų pabaigos turėti 20 parduotuvių, o kitais metais – apie 40.
Tai reiškia, kad klausimų apie naująjį tinklą greičiausiai tik daugės.
O galutinį atsakymą, ar „Marytė“ taps rimtu nauju žaidėju, pateiks ne socialinių tinklų komentarai, o patys Lietuvos pirkėjai.








