Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietė, kuri po gimdymo nustebo pamačiusi, kokį maistą jai atnešė ligoninės darbuotojai. Moteris sako, kad maistas labiau primena atliekas ir svarsto, turbūt kaliniai kalėjimuose maitinami geriau.
„Suprantu, kad viskas remiasi į ligoninių galimybes, bet man atrodo, kad kaliniai kalėjimuose valgo skaniau, o čia tokį maistą duoda gimdančioms ar ką tik pagimdžiusioms moterims, senjorams, vaikams, sunkiems ligoniams, žmonėms, kuriems pavalgyti sočiai ir sveikai yra būtina, bet jausmas, lyg maitintų atliekomis“, – rašoma laiške.
Savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius pažymi, kad visos gydymo įstaigos siekia užtikrinti sveikatai palankų maitinimą, todėl jis gali būti kitoks, nei įprastai tikisi pacientai.
„Tačiau, be jokios abejonės, jeigu sulaukiame akivaizdžiai nekokybiško, vizualiai blogai atrodančio maisto, nėra gerai“, – sako Jurbarko rajono meras.
Vis dėlto, S. Mockevičiaus teigimu, maisto kokybė priklauso nuo to, kas jį tiekia – privatus tiekėjas ar pati gydymo įstaiga. Anot jo, dažniausiai problemų kyla, kai maistą tiekia privatūs tiekėjai, turintys komercinių tikslų.
„Vienareikšmiškai galime sakyti, kad tais atvejais, kai maistą tiekia pati gydymo įstaiga, kuri nesiekia pelno ir gali kontroliuoti procesą nuo pat produkto iki galutinio patekimo ant paciento stalo, procesas ir kokybė būna visiškai kitokie“, – pabrėžia meras.
Jam pritaria ir Ligoninių asociacijos vadovas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas, pažymėdamas, kad gydymo įstaigos tiekiamas maistas iš tiesų yra kokybiškesnis ir patrauklesnis.
Vis dėlto, anot pašnekovo, dėl nekokybiško maisto nereikėtų skubėti kaltinti ligoninių.
„Lengva pasakyti, kad ligoninės kaltos, jog maistas nepakankamai geras. Turbūt reikėtų pažiūrėti plačiau. Tai yra visos ligoninės infrastruktūra: palatos, lovos, šildymas, ekonominis efektyvumas, renovacija, stogai, kanalizacija. Yra labai daug klausimų, kuriuos reikia spręsti. <…> Finansavimas yra toks, kokį ligoninės turi pagal sutartis, jis nepadengia visų išlaidų“, – aiškina G. Ramanauskas.
Jo teigimu, ligoninės nėra restoranai – tiekdamos maistą pacientams jos privalo laikytis higienos normų reikalavimų.
„Čia nėra restoranas ir negali būti restoranas. Iš kitos pusės, reikia pritarti, kad bet ko ir bet kaip įstaigos turbūt negamina. Tačiau koks turėtų būti tas tinkamas ir patrauklus maistas? Mes turbūt dviese ar keturiese susėstume, gautume tą maistą ir reaguotume visiškai skirtingai“, – sako Jonavos ligoninės direktorius.
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ieva Gudanavičienė atkreipia dėmesį, kad situacija ligoninėse skiriasi: vienose ji yra pagerėjusi, o kitose išlieka prasta. Ji taip pat patvirtina, kad daugiausia nusiskundimų sulaukiama tais atvejais, kai maitinimą organizuoja privatus sektorius.
„Norėčiau pasakyti, kad visų ligoninių pacientams nustatyti reikalavimai yra vienodi. <…> Nustatyta, kaip daržoves patiekti, kokia mėsa turėtų būti, koks dažnumas, kad neturėtų kartotis, kad turėtų būti estetiška. Bet, matyt, visko pasitaiko. Ligoninės, kurios gauna skundų, turėtų pasitempti“, – komentuoja I. Gudanavičienė.
SAM atstovės teigimu, maitinimą pacientui nustato gydytojas arba dietologas, o dieta per gydymą gali būti taisoma. Pasak jos, pačios įstaigos, atsižvelgdamos į pacientus ir gydomus sutrikimus, sudaro valgiaraščius atskiroms dietoms.
„Bendrai Lietuvos mastu nėra nustatyta, kad vieni pacientai būtinai turi valgyti avižinę košę pirmadienį iš ryto, o kiti – virtus kiaušinius. <…> Paprasčiausiai pati ligoninė pagal reikalavimus nusprendžia, kiek baltymų ar skaidulinių medžiagų reikia padidinti arba sumažinti“, – sako I. Gudanavičienė.
„[Ligoninės maiste – LRT.lt] būna ir mažiau druskos, ir mažiau riebalų – ne taip, kaip žmogus įpratęs. Gal dar būna ir savijauta prastesnė. <…> jei ir estetikos, įvairovės nėra, labai negražiai patiektas maistas, žinoma, žmonės nusivilia“, – priduria ji.
Tuo metu G. Ramanauskas teigia, kad bloga maitinimo kokybė ligoninėse susijusi su viešųjų pirkimų tvarka.
„Ligoninės perka maistą per viešuosius pirkimus. Perkama už mažiausią kainą – tokie yra įstatymo reikalavimai. Nors duoną galbūt būtų galima pirkti maistingesnę, per viešuosius pirkimus nusiperkama tai, kas pigiausia <…>. Ligoninių asociacija jau ne pirmą kartą kelia klausimus, kad Viešųjų pirkimų įstatymas yra pasenęs ir nešiuolaikiškas“, – pastebi Jonavos ligoninės direktorius.
Anot I. Gudanavičienės, kontroliuoti maisto gaminimo procesą arba kaip vykdoma sutartis turėtų pati įstaiga, o pacientai, susidūrę su nemaloniomis situacijomis dėl maitinimo, gali pateikti skundą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
„Maisto produktai yra labai svarbu, bet vėlgi klausimas, kaip patiekiama. Kartais ministerijoje gauname skundų, kad savaitgalį suprastėja maitinimas. Turėtų būti tiek įstaigos priežiūra, jeigu pasirašo sutartį, tiek iš išorės. <…> O pacientai, jei tikrai susiduria su tokia prasta situacija, gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri tada atlieka kontrolę“, – sako SAM atstovė.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
