Kitais metais Lietuvos senjorų gali laukti ne tik įprastas pensijų indeksavimas. Naujosios Vyriausybės programoje numatyti pokyčiai rodo, kad daliai gyventojų pensijos ateityje galėtų augti sparčiau. Didžiausias dėmesys skiriamas mažiausioms senatvės pensijoms, kurias planuojama artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
Vyriausybė žada didesnes pensijas
Naujosios Vyriausybės programoje numatyta daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus žmonių finansiniam saugumui. Vienas pagrindinių tikslų – mažinti pensininkų skurdą ir didinti mažiausias senatvės pensijas.
Taip pat planuojama stiprinti ryšį tarp žmogaus sumokėtų įmokų, sukaupto darbo stažo ir gaunamos pensijos. Be to, siekiama, kad pagrindinė senatvės pensijos dalis būtų artinama prie minimalių vartojimo poreikių dydžio.
Kodėl kalbama apie 488 eurus?
Minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) parodo, kiek pinigų žmogui reikia būtiniausioms mėnesio išlaidoms padengti.
Šiemet MVPD siekia 466 eurus, o 2027 metais planuojama jį padidinti iki 488 eurų.
Šiuo metu bazinė pensija siekia 327,91 euro. Jei ateityje ji būtų padidinta iki 488 eurų, skirtumas sudarytų apie 160 eurų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas pensininkas automatiškai gautų tokio dydžio priedą.
Nuo ko priklauso pensijos dydis?
„Sodra“ primena, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys – bendroji ir individualioji.
Bendroji dalis priklauso nuo bazinės pensijos dydžio ir sukaupto darbo stažo, o individualioji – nuo per visą gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos taškų. Todėl net ir vienodo amžiaus žmonių pensijos gali gerokai skirtis.
Jeigu žmogus yra sukaupęs ilgesnį nei būtinasis darbo stažą, jo bendroji pensijos dalis proporcingai didėja.
Pavyzdžiui, žmogui, kuris yra sukaupęs 42 metų darbo stažą ir į pensiją išėjo 2026 metais, kai būtinasis stažas siekė 34,5 metų, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip:
„Sodros“ komunikacijos patarėja Malgožata Kozič nurodo, kad šiuo metu būtinąjį darbo stažą yra sukaupę apie 540 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, o jo neturi apie 96 tūkst.
Prie bendrosios dalies dar pridedama individualioji pensijos dalis. Ji priklauso nuo žmogaus sukauptų apskaitos taškų ir tuo metu galiojančios taško vertės.
Pavyzdžiui, jei žmogus yra sukaupęs 20 apskaitos taškų, o vieno taško vertė siekia 8,11 euro, individualioji pensijos dalis sudarytų 162,2 euro.
Pensijos kitąmet gali augti daugiau nei 8 proc.
Be galimų pokyčių, pensijos 2027 metais turėtų didėti ir dėl kasmetinio indeksavimo.
Jeigu prognozės nepasikeistų, vidutinė senatvės pensija, kuri šiuo metu siekia apie 805 eurus, padidėtų maždaug 68,5 euro ir pasiektų apie 873,5 euro.
Galutinis indeksavimo koeficientas paaiškės rudenį, kai Finansų ministerija paskelbs atnaujintas ekonomines prognozes.
Didžiausias dėmesys – mažiausioms pensijoms
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė teigia, kad pensininkai išlieka viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių.
Pasak jos, skurdo rizikos lygis Lietuvoje per metus išaugo iki 22,6 proc., o sudėtingiausia padėtis išlieka tarp senjorų ir vienišų tėvų.
„Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklausomi nuo išmokų, įskaitant ir pensijas – jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba“, – sakė A. Adomavičienė.
Anot jos, vien indeksavimo nepakanka, todėl būtinos papildomos priemonės mažiausioms pensijoms didinti.
M. Sinkevičius: pensijos turi augti sparčiau
Būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė sieks ne tik reguliariai indeksuoti pensijas, bet ir stiprinti vyresnio amžiaus žmonių finansinį saugumą.
Pasak jo, mažiausios pensijos turėtų būti artinamos prie minimalių vartojimo poreikių dydžio, o pensijų augimas labiau siejamas su darbo užmokesčio didėjimu.
Ką tai reiškia senjorams?
Šiuo metu aišku, kad pensijos kitąmet turėtų didėti dėl įprasto indeksavimo. Dabartinės prognozės rodo apie 8,5 proc. augimą.
Kartu Vyriausybė svarsto papildomus sprendimus, kurie ateityje leistų padidinti mažiausias senatvės pensijas, pagrindinę jų dalį artinant prie 488 eurų minimalių vartojimo poreikių dydžio.
Konkretus pensijų augimas priklausys nuo galutinių Seimo sprendimų, sukaupto darbo stažo ir kiekvieno žmogaus individualios pensijos apskaičiavimo.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
