Lietuva atsidūrė tarp 20 Europos valstybių, kur vidutinės valstybinės pensijos nepakanka būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms padengti. Naujas tarptautinis tyrimas atskleidė ryškius skirtumus tarp Europos šalių, o ekonomistas prof. Romas Lazutka sako, kad tokia situacija nėra atsitiktinė. Pasak jo, tai pirmiausia yra politinių sprendimų pasekmė.
Tyrimą atliko darbo užmokesčio ir žmogiškųjų išteklių bendrovė „Moorepay“, o jo rezultatus paskelbė „Euronews Business“. Analizėje lygintos vidutinės valstybinės pensijos ir būtiniausios vieno žmogaus pragyvenimo išlaidos 39 Europos šalyse.
Lietuva atsidūrė tarp šalių, kur pensijų neužtenka
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje vidutinė valstybinė pensija padengia apie 85 proc. būtiniausių pragyvenimo išlaidų. Skaičiuojant neįtrauktos būsto nuomos išlaidos, todėl reali situacija daugeliui pensininkų gali būti dar sudėtingesnė.
2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 750 eurų, o turint būtinąjį darbo stažą – apie 810 eurų.
Panaši padėtis fiksuojama Estijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje. Dar sunkesnė situacija yra Latvijoje, Kipre, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Ukrainoje, Moldovoje bei Sakartvele, kur pensijos nepadengia net dviejų trečdalių būtiniausių išlaidų.
Tuo metu Liuksemburge, Danijoje, Suomijoje, Italijoje ir Ispanijoje vidutinės valstybinės pensijos gerokai viršija pragyvenimo išlaidas. Kai kuriose šalyse pensininkams po būtinųjų išlaidų dar lieka reikšminga pajamų dalis.
Profesorius: problema slypi ne ekonomikoje
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad tokius skirtumus lemia ne vien ekonominė padėtis.
„Tarkime, jei štai mes imtume 36 metus po nepriklausomybės atkūrimo ir imtume Vakarų Europą – Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Austriją – tai jie 1970 metais pensininkų skurdą praktiškai įveikė praėjus 20-25 metams po karo.
Susitvarkė, nes buvo atitinkama politika ir pripažįstama, kad žmonės yra žmonės – nesvarbu, kokio amžiaus ir ar kas nors sukaupę, bet yra valstybinės pensijos ir jos turi veikti“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, vien lyginti pensijas su vidutiniu atlyginimu nepakanka. Kur kas svarbiau įvertinti, ar žmogui už pensiją pakanka padengti kasdienes išlaidas.
„Tai, kad lyginama su pragyvenimo išlaidomis, yra geras papildomas rodiklis. Žmonėms svarbiausia ne tai, kiek jų pensija mažesnė už atlyginimą, o tai, ar jos pakanka pragyventi“, – pabrėžė R. Lazutka.
Istorija nėra vienintelis paaiškinimas
Jis atkreipia dėmesį, kad Lenkija, kuri taip pat priklauso pokomunistinėms valstybėms, šiandien užtikrina pensijas, kurių pakanka būtiniausioms išlaidoms padengti.
„Kai skaičiuojame šalies bendrąjį vidaus produktą, mes lenkiame daugelį pokomunistinių valstybių, tačiau mūsų pensijos vis tiek išlieka santykinai mažesnės“, – pažymėjo ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvoje pensininkų skurdo rizika siekia apie 40 proc., kai dirbančiųjų – apie 7 proc. Tokie skirtumai rodo, kad dabartinė sistema neužtikrina pakankamos apsaugos vyresnio amžiaus žmonėms.
Vien privačiu kaupimu problemos išspręsti nepavyks
R. Lazutka kritikuoja požiūrį, kad ateityje pagrindine išeitimi taps privačiai kaupiamos pensijos.
„Didžiojoje dalyje Europos šalių žmonės gali padengti pragyvenimo išlaidas vien iš valstybinės pensijos. Privačios pensijos yra papildoma priemonė, o ne pagrindinis pajamų šaltinis“, – sakė jis.
Profesoriaus nuomone, valstybė pirmiausia turėtų stiprinti valstybinę pensijų sistemą, o papildomas kaupimas turėtų likti kiekvieno žmogaus pasirinkimu.
Ką reikėtų keisti?
Ekonomistas pateikia ir paprastą pavyzdį, kaip būtų galima pagerinti pensininkų padėtį.
Jo skaičiavimu, jei dirbantieji vidutiniškai sumokėtų didesnius mokesčius, pensijos galėtų padidėti maždaug 200 eurų. Tokiu atveju vidutinė senatvės pensija priartėtų prie 900 eurų ir daugeliui žmonių jau leistų padengti būtiniausias pragyvenimo išlaidas.
R. Lazutka taip pat primena, kad „Sodros“ biudžete sukauptas milijardinis rezervas, tačiau šios lėšos pensijų didinimui kol kas nenaudojamos.
Pasak profesoriaus, dabartinė situacija rodo ne ekonominių galimybių trūkumą, o politinių sprendimų stoką. Jo įsitikinimu, valstybė gali užtikrinti oresnį gyvenimą pensininkams, jei tam bus pakankamai politinės valios.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
