Tarptautinį rezonansą sukėlusi nekilnojamojo turto (NT) krizė Kipre skaudžiai smogė Lietuvos pilietei, rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Prancūzijoje sulaikyta vieniša dviejų nepilnamečių vaikų motina Rasa Žilevičė neslepia nusivylimo: patekusi į sudėtingų teisinių ir politinių užkulisinių žaidimų spąstus, iš savo šalies diplomatinės atstovybės ji sulaukė tik šalto atsakymo – pagalbos ieškotis pačiai.
Naujienų portalui tv3.lt kol kas nepavyko gauti Užsienio reikalų ministerijos komentaro dėl lietuvės sulaikymo ir diplomatų veiksmų ar neveikimo.
Kelionė į Kanus virto finansiniu ir psichologiniu košmaru
Iš Šiaulių kilusi R. Žilevičė yra tarptautinė NT konsultantė, teisėtai vykdanti verslą ir mokanti mokesčius tiek Lietuvoje, tiek Šiaurės Kipre.
Į šią salos dalį moteris su dviem sūnumis persikėlė prieš kelerius metus, kai pandemijos laikotarpiu visiškai sustojo jos daugiau nei dešimtmetį vystytas verslas Pietų Kipre, o vienai vaikus auginančiai motinai buvęs sutuoktinis nemokėjo alimentų. Šiaurės Kipre ji dirba turėdama oficialią licenciją, visus teisinius dokumentus ir iki šiol aktyviai bendradarbiauja su advokatų kontoromis abiejose Kipro dalyse.
Tačiau rami šeimos kasdienybė sugriuvo gegužės 14 d. Vos lėktuvui nusileidus Nicos oro uoste, kur R. Žilevičė su vaikais vyko į Kanų kino festivalį, ji buvo sulaikyta pagal Kipro Respublikos valdžios išduotą Europos arešto orderį.
Dvi paras areštinėje praleidusi moteris vėliau buvo paleista, tačiau iš jos paimti dokumentai ir paskirtas įpareigojimas neišvykti iš šalies. Šiuo metu lietuvė su vaikais yra priversta likti Nicoje, o tai kiekvieną dieną šeimai kainuoja milžiniškus pinigus.
Ambasados reakcija pribloškė: „Ieškokitės vertėjų patys“
Atsidūrusi kritinėje situacijoje svetimoje šalyje, Lietuvos pilietė kreipėsi pagalbos į Lietuvos ambasadą Paryžiuje. Kaip šio kreipimosi įrodymą moteris žurnalistams pateikia 8 minučių trukmės telefono skambučio išklotinę. Vis dėlto konsulinė reakcija ją sukrėtė. Ambasados darbuotoja tegalėjo patarti naudotis pačios lietuvės pasisamdyto advokato paslaugomis, o prireikus – ambasados interneto svetainėje susirasti vertėją į lietuvių kalbą „Buvau priblokšta tokio šaltumo. Vertėjų kainos – tūkstantinės, o realios pagalbos ar užtarimo iš savo šalies atstovybės taip ir nesulaukiau“, – nuoskaudos neslepia R. Žilevičė, pabrėždama, kad tiek ji, tiek abu jos sūnūs yra Lietuvos piliečiai. Nors moteris laisvai kalba net šešiomis užsienio kalbomis, prancūziškai ji nesupranta. Apie tai, kad Prancūzijos teisme turėjo teisę reikalauti lietuvių, o ne anglų kalbos vertėjo, ji sužinojo gerokai per vėlai.
Prancūzijos advokatas teismo sprendimą vadina nepagrįstu
Užsienio žiniasklaida. įskaitant leidinius „Kıbrıs Gazetesi“ ir „Yenidüzen“, jau skambina pavojaus varpais dėl to, kaip Kipro nuosavybės ginčai paverčiami politinio spaudimo įrankiu Europoje. Užsienio spaudos teigimu, Kipro Respublikos administracija vykdo intensyvų lobizmą Prancūzijoje, siekdama panaudoti Europos arešto orderius prieš Šiaurės Kipre veikiančius asmenis.
Lietuvės interesus ginantis garsus Prancūzijos teisės ekspertas, advokatas Philippe Ohayon taip pat liko nustebintas Ekso an Provanso (Aix-en-Provence) apeliacinio teismo sprendimo perduoti moterį Kipro Respublikai.
Šis sprendimas tiesiogiai prieštarauja to paties teismo rūmų suformuotai praktikai: vos prieš pusmetį būtent šis teismas analogiškoje byloje atmetė reikalavimą perduoti Šiaurės Kipro statybų rangovą Behdadą Jafari.
Teisinė kova tęsiasi: ruošiama apeliacija
Šiuo metu R. Žilevičę konsultuoja ir Lietuvos advokatai, tačiau jų rankos teisiškai yra surištos – kadangi arešto orderio procedūra ir teisminis procesas vyksta Prancūzijos teritorijoje pagal vietos ir ES teisę, Lietuvos teisininkai Prancūzijos teisme tiesiogiai atstovauti ar daryti įtakos sprendimams negali.
Lietuvė su savo advokatu Ph. Ohayon jau oficialiai informavo Prancūzijos teismą, kad artimiausiomis dienomis pateiks apeliaciją Kasaciniam teismui. Tai reiškia, kad Rasa Žilevičė lieka Prancūzijoje ir nebus išsiųsta į Pietų Kiprą, kol nebus išnagrinėtas skundas. Sprendimą dėl apeliacijos priėmimo teismas privalo priimti per įstatymo numatytą terminą – 20 darbo dienų.
Gynyba teisme reikalauja, kad Europos arešto orderio vykdymas būtų nutrauktas arba, kraštutiniu atveju, byla būtų perduota nagrinėti gimtajai Lietuvai arba Šiaurės Kiprui, kur faktiškai vyko civilinio pobūdžio sandoriai, dabar klaidingai interpretuojami baudžiamajame kontekste.
Konflikto įkaitais tampa paprasti žmonės
Ši byla išryškina dešimtmečius trunkančią Kipro salos politinę dramą. Šiaurės Kipro Turkų Respublika tarptautiniu mastu tebėra nepripažinta valstybė, kurioje šiuo metu gyvena virš 500 tūkstančių žmonių. Dėl šio statuso visi teisiniai ir turtiniai sandoriai saloje jau pusę amžiaus išlieka itin jautria politine tema.
Siekdama teisiškai spręsti po 1974 metų konflikto kilusius masinius nuosavybės ginčus, šiaurinė salos dalis įkūrė specialią Nekilnojamojo turto komisiją (TMK). Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šią komisiją oficialiai pripažįsta kaip veiksmingą ir teisėtą vidaus teisinės gynybos priemonę. Oficialiais duomenimis, asmenims, praradusiems turtą šiaurinėje salos dalyje, per šį mechanizmą jau yra priteista ir išmokėta beveik 800 milijonų eurų siekiančių kompensacijų.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
