Tadas Kreišmontas
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, kad Rusija, naudodamasi Baltarusijos teritorija, gali eskaluoti įtampą ir provokuoti NATO valstybes.
„Mes matome, kad Rusija, ir vėl naudodamasi Baltarusijos teritorija, gali eskaluoti ir provokuoti mūsų NATO kaimynus. Jie jau dabar NATO šalyse, ypač Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje, kurios nuo to kenčia, vykdo hibridines atakas“, – ketvirtadienį publikuotame interviu portalui „15min“ sako ji.
Pasak S. Cichanouskajos, autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tarnaudamas Rusijos interesams, yra pasirengęs suteikti Baltarusijos teritoriją ir infrastruktūrą Aljansui pulti ar gąsdinti.
Ji taip pat tvirtina gaunanti informacijos apie tiek prie sienos su Ukraina, tiek pasienyje su ES valstybėmis Baltarusijoje statomą naują karinę infrastruktūrą.
„Gauname labai daug jautrios informacijos iš Baltarusijos, kad statoma nauja karinė infrastruktūra, kurios neturėtų būti eskalacijai nesirengiančioje šalyje. Tai – įvairios karinės antenos, infrastruktūra, kuri statoma ne tik prie sienos su Ukraina, tačiau ir pasienyje su ES valstybėmis“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
„Turime būti labai atsargūs – mes matome, kad Baltarusijoje dislokuota raketų „Orešnik“ infrastruktūra, jie grasina ir šantažuoja branduoliniu ginklu“, – pabrėžė Baltarusijos opozicijos lyderė.
Taip ji kalbėjo Europoje dažnėjant incidentams, susijusiems su tuo, ką Vakarų vyriausybės vadina hibridiniu karu.
Dar antradienį Vokietija apkaltino Rusiją praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste įvykdžius bandymą surengti hibridinę ataką, panaudojant droną su sprogmenimis, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sakė, kad vis įžūlesni Rusijos bandymai destabilizuoti Europą kelia vis didėjančią kraujo praliejimo riziką.
Pakurstydamas susirūpinimą dėl Rusijos ketinimų, CŽA vadovas Johnas Ratcliffe’as praėjusią savaitę netikėtai apsilankė Maskvoje, o JAV žiniasklaida pranešė, kad jis įspėjo Rusiją nepulti jokios NATO šalies.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Maskva svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Cichanouskaja: tikimės, kad kita politinių kalinių grupė bus paleista artimiausiomis savaitėmis
Baltarusijos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja sako, kad šiuo metu žinoma apie bent 900 Baltarusijoje kalinčių politinių kalinių. Anot jos, šiuo metu dedamos pastangos, jog dalis jų į laisvę būtų paleisti artimiausiomis savaitėmis.
„Remiantis žmogaus teisių organizacijų ataskaitomis, šiuo metu žinome apie 900 politinių kalinių“, – sakė Baltarusijos opozicijos lyderė.
„Tačiau realus skaičius yra daug didesnis, nes daug žmonių, kurie yra suimti dėl politinių bylų, ir jų artimųjų nenori, kad jie būtų pripažinti politiniais kaliniais, kadangi nenori, jog jų šeimos kentėtų. Politiniams kaliniams sąlygos kalėjimuose yra daug prastesnės, jų šeimoms yra keliamos bylos. Tai yra baimės klausimas“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.
Pasak jos, tikimasi, kad politiniai kaliniai į laisvę bus paleisti artimiausiomis savaitėmis. Vis dėlto ar jie liks Baltarusijoje, ar privalės išvykti svetur, – kol kas neaišku.
„Glaudžiai dirbame su partneriais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – prezidentu Donaldu Trumpu ir Johnu Coale‘u. Tikimės, kad kita žmonių grupė bus paleista artimiausiomis savaitėmis, tačiau negalime atskleisti detalių“, – kalbėjo Baltarusijos opozicijos lyderė.
„Mes taip pat nežinome, ar paleistieji liks Baltarusijoje, ar bus priversti išvykti svetur. Tai nėra žinoma iki pat pabaigos, tačiau faktas yra, jog šie žmonės neturi pasirinkimo – likti ar išvykti, tai už juos nusprendžia režimas“, – akcentavo ji.
Vis dėlto S. Cichanouskaja teigė mananti, kad Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimas artėja link pabaigos.
„Aš tikiu tokia savo mylimos šalies perspektyva, nes matau, kaip Baltarusijos žmonės nori permainų, aš matau, kad jie nėra pasiruošę pasiduoti kovoje dėl laisvės ir europietiškos perspektyvos“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
„Ir pažiūrėkite, diktatoriai nėra nemirtingi. Jo, kaip diktatoriaus, laikas senka, bet mes taip pat matome, kad jis nesulaukia palaikymo iš Baltarusijos žmonių“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta, dar rugpjūčio pabaigoje JAV specialusis pasiuntinys Johnas Coale’as išreiškė viltį kitą mėnesį įtikinti Baltarusiją paleisti dar kelis šimtus politinių kalinių ir teigė pats ketinantis vykti į šalį siekti galutinio susitarimo.
Kaip tuomet nurodė jis, Vašingtonas sieks politinių kalinių išlaisvinimo rugsėjo viduryje.
Tarp paleistųjų yra žymių Baltarusijos demokratinio judėjimo atstovų, įskaitant Nobelio premijos laureatą ir žmogaus teisių centro „Viasna“ vadovą Alesį Bialiackį, pagrindinio šalies nepriklausomo leidinio TUT.by (dabar „Zerkalo“) vyriausiąją redaktorę Maryną Zolatavą bei opozicijos lyderius Viktarą Babaryka ir Maryją Kalesnikavą, skelbia Vašingtone įsikūręs Nacionalinis demokratijos fondas.
79-erių J. Coale’ą JAV prezidentas D. Trumpas pernai paskyrė vadovauti deryboms su A. Lukašenka.
ELTA primena, kad prieš šešerius metus Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Šalies centrinė rinkimų komisija pareiškė, neva juos laimėjo A. Lukašenka. Esą opozicijos atstovė S. Cichanouskaja surinko tik mažiau nei 10 proc. rinkėjų balsų. Visoje šalyje kilo protestai, smerkiantys rinkimus ir vadinantys juos suklastotais.
Policija prieš protestuotojus naudojo garsines granatas, ašarines dujas ir gumines kulkas. Protestų metu buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių.
Baltarusijos opozicijos lyderė: režimas sportą naudoja propagandai, tad apribojimai turi veikti
Baltarusijos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja teigia, kad tarptautinės sankcijos šalies sportininkams privalo išlikti, nes Minsko režimas sportą naudoja propagandai skleisti.
„Aš manau, kad viskas yra politika. Negalima sakyti, kad sportas ar kas nors kitas su tuo nesusijęs. Režimas naudojasi tarptautinėmis organizacijomis tam, kad skleistų savo propagandą. Jie naudojasi sportininkais, kad aukštintų savo režimą“, – sako ji.
„Manau, kad organizacijos turėtų grįsti savo politiką vertybėmis. Jeigu šalyje vyksta represijos, jeigu šalis pradėjo karą prieš kitą šalį, turi veikti visi apribojimai“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.
Įvairios sporto organizacijos neturi vieningos nuomonės Baltarusijos ir Rusijos sportininkų sugrįžimo į varžybas klausimu.
Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) šią savaitę pranešė panaikinusi draudimą rusų bei baltarusių krepšininkams bei kitam krepšinio personalui individualiai dalyvauti tarptautinėse FIBA varžybose.
Sprendimas priimtas Tarptautiniam olimpiniam komitetui gegužę atšaukus apribojimus Baltarusijos sportininkams, o liepą – Rusijos olimpinio komiteto suspendavimą.
FIBA gruodį dar spręs, ar leisti savo turnyruose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos klubams bei nacionalinėms rinktinėms.
Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija išreiškė apgailestavimą dėl tokio sprendimo, tačiau ragino Lietuvos sportininkus neboikotuoti varžybų su minėtų šalių sportininkais.
