Tadas Kreišmontas
Rusija perėjo prie nuolatinio Kijevo teroro taktikos, kuri praktiškai be sustojimo tęsiasi naudojant balistines raketas bei reaktyvinius bepiločius orlaivius. Priešas tikslingai naikina civilinę infrastruktūrą, prekybos bei logistikos tinklų sandėlius, o Britanijos leidinys „The Telegraph“ daro išvadą: Kremlius siekia paversti Ukrainos sostinę „miestu-vaiduokliu“.
Naktį į rugsėjo 1-ąją Rusija vėl atakavo Kijevą ir jo sritį balistinėmis raketomis, pareikalavusiomis aukų. Dėl tęsiamų apšaudymų reaktyviniais „Shahed“ dronais sostinės moksleiviai naujus mokslo metus buvo priversti sutikti slėptuvėse.
Karinis ekspertas, atsargos generolas leitenantas Igoris Romanenka sutinka, kad oro smūgių intensyvumas išaugo dėl Putino noro paralyžiuoti gyvenimą Kijeve, tačiau abejoja, ar jam pavyks sostinę paversti „mirusiu miestu“.
I. Romanenkos teigimu, naują agresijos protrūkį galėjo išprovokuoti keli esminiai veiksniai:
Sąjungininkų spaudimas bei terminai: Neoficialūs pranešimai rodo, kad Putinui vis sunkiau pateisinti karo užsitęsimą prieš tokias šalis kaip Kinija, kuriai svarbi globali ekonomika. Todėl Maskva gali turėti konkretų terminą karo užbaigimui, versdama didinti spaudimą Kijevui.
Efektyviausios ginkluotės paieška: Rusija perėjo prie ginklų, kuriuos Ukrainai kol kas sunkiau numušti – balistikos ir greitų reaktyvinių bepiločių.
Ekspertas išskiria du pagrindinius būdus, kaip Ukraina gali priešintis šiam terorui:
Priešraketinė gynyba: Priešo taikinių naikinimas danguje, nors tam reikalingų priemonių kiekis šiuo metu išlieka ribotas.
Smūgiai iš anksto: Gamybos grandinės naikinimas pačioje Rusijos teritorijoje – smūgiai komponentų gamykloms, surinkimo, transportavimo bei saugojimo vietoms ir paleidimo aikštelėms.
Generolas pabrėžia, kad Putinas supranta tik jėgos kalbą, todėl vienintelis efektyvus atsakas – stiprūs atsakomieji smūgiai į Rusijos teritorijoje esančius karinius objektus.
