Tadas Kreišmontas
Buvęs kariuomenės vadas, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pastebi, jog tiesioginė Rusijos invazija į Baltijos šalis šiuo metu atrodo mažiausiai tikėtina, tačiau neatmetami kiti rusų pavojingi veiksmai. Buvęs kariuomenės vadas labiausiai nerimauja dėl galimos provokacijos, kuri būtų surengta taip, kad kaltė už ją būtų suversta Ukrainai. „Tai labiausiai tikėtinas galbūt tas vadinamas „operacijos po svetima vėliava“ scenarijus“.
„Turbūt mažiausiai tikėtinas scenarijus – tiesioginė invazija. Iš tikrųjų dabar jokių požymių nesimato nei iš Kaliningrado srities, nei iš Rusijos teritorijos, nei iš Baltarusijos, kad būtų ruošiamasi tiesioginei invazijai į Baltijos šalis.
Tai toks scenarijus ir yra mažiausiai tikėtinas. Aišku, hibridiniai scenarijai arba riboto pobūdžio veiksmai, išnaudojant nelojaliai nusiteikusias nacionalines mažumas, Latvijoje ypatingai, yra galimi“, – kalbėjo jis.
„Tokių prielaidų, kad būtų kažkokia įtampa atsiradusi tarp tų gyventojų, kurie neturi Baltijos šalių pilietybės, aš turiu omeny Latvijoje, – tokių požymių, protesto požymių arba kažkokios tai riaušių galimybės šiuo metu irgi nesimato“, – toliau tęsė pašnekovas.
Buvęs kariuomenės vadas labiausiai nerimauja dėl galimos provokacijos, kuri būtų surengta taip, kad kaltė už ją būtų suversta Ukrainai.
„Tai labiausiai tikėtinas galbūt tas vadinamas „operacijos po svetima vėliava“ scenarijus. Man asmeniškai tai yra labai neramu, kad norint išprovokuoti kažkokį drono ar raketinį smūgį prieš Baltijos valstybes arba prieš Lietuvą, tai galimas toks scenarijus – ta vadinama „svetima vėliava“.
Tai galimas daiktas, kad, pavyzdžiui, – čia tik mano samprotavimas – gali įvykti Kaliningrado srities apšaudymas dronais, ukrainiečių dronais, ir ten, pavyzdžiui, per Lietuvos teritoriją“, – pristatė jis.
Anot J. V. Žuko, toks incidentas galėtų būti panaudotas Rusijai reiškiant agresyvias pretenzijas Lietuvai, Lenkijai ir kitoms Baltijos šalims.
„Po to pateikiami kažkokie ultimatumai ar sąlygos, pretenzijos Lietuvai ir tai pačiai Lenkijai bei kitoms Baltijos šalims, kad jos leidžia naudoti savo oro erdvę ukrainiečių dronams ir tokiu būdu apšaudyti Kaliningrado sritį.
Tai tie kaltinimai jau buvo pateikti labai tokie agresyvūs ir žiaurūs, kad apšaudant Leningrado sritį Baltijos šalys per savo teritoriją praleidžia ukrainietiškus dronus“, – pažymėjo J. V. Žukas.
Jis pristatė, kad Lietuva ir Lenkija būtų apkaltintos, kad prisideda prie Kaliningrado srities apšaudymo, tokiu atveju galimai kiltų kažkoks atsakas.
Kaip pasiruošti?
Siekiant pasiruošti tokiai grėsmei, pasak buvusio kariuomenės vado, svarbu stiprinti žvalgybinį bendradarbiavimą su Ukraina ir sąjungininkais.
„Aišku, be abejo, reikia palaikyti ryšius ir su ukrainiečiais, ir čia yra žvalgybos galimybės. Ir labai nėra sudėtinga nustatyti, iš kurios vietos yra leidžiami dronai.
Na, ir žvalgybos galimybės, ir mūsų sąjungininkų galimybės yra tokios, kad galima paneigti tokius kaltinimus Baltijos šalims ir labai paprastai rodyti, kad tai yra provokacija“, – sakė jis.
J. V. Žukas pateikė Vokietijos ir Rusijos konfliktą kaip pavyzdį, parodantį, kad net pateikus įrodymus Rusija gali neigti savo atsakomybę.
„Bet žiūrėkite, kas įvyko Vokietijoje dabar, kai surado tą droną Leipcigo uoste. Dabar, kaip sakant, Vokietija konstatavo, kad tai susiję su Rusija. Ėmėsi priemonių, uždarė konsulatus, uždarė Maskvos namus Berlyne.
Ir Rusija viską neigia, sako: „Čia nėra įrodymų.“ Tu gali turėti įrodymus ir juos pateikti, dėti ant stalo, bet ta kita pusė viską neigs. Tada čia iš karto susidaro tokia konfliktinė situacija“, – komentavo jis.
Rusija meta konkrečius grasinimus
Rusija, pasak buvusio kariuomenės vado, neapsiriboja grasinimais ir spaudimą Vakarų valstybėms didina konkrečiais perspėjimais dėl paramos Ukrainai.
„Ir tokie grasinimai labai konkretūs – dabar grasinimai Didžiajai Britanijai ir tai pačiai Vokietijai, kad reikės „pamokyti Berlyną“, kad reikia sunaikinti tas pramonės įmones, kurios gamina ginkluotę Ukrainai ir taip toliau. Tai čia tokia įtampa egzistuoja“, – atviravo J. V. Žukas.
Pasak jo, Rusijos galimybės imtis realių veiksmų yra ribotos, tačiau grasinimais ji siekia išlaikyti Vakarų visuomenes baimėje ir daryti joms spaudimą.
„Nelabai ką jie gali [už grasinimų ribų padaryti].Vis tiek ribotos galimybės yra labai aiškios, bet jų politika visą laiką buvo laikyti visus baimėje, visus baimėje visą laiką grasinti. Ir čia taip kalbama dar nuo Sovietų Sąjungos laikų.
Tai jeigu tu jų bijai ir su jais deriesi, tada priimi jų pretenzijas ar jų reikalavimus, darai jiems nuolaidas, tada su jais gali derėtis ir taip toliau“, – dalijosi įžvalgomis jis.
Bet, kaip pridūrė J. V. Žukas, dažnai tai yra tik grasinimai ir daugiau nieko – kad laikytų šalių visuomenes tokioje pastovioje įtampoje, pastovioje baimėje, kad štai vat rytoj gali kažkas įvykti.
Didžiausios kylančios grėsmės valstybėje
Rusijos grėsmė Baltijos šalims gali pasireikšti gerokai subtiliau nei tiesioginė karinė agresija. Ekspertai įspėja apie pilkojoje zonoje galimus scenarijus, kurie galėtų tapti rimtu išbandymu Lietuvos pasirengimui ir NATO vienybei.
Pastarosiomis dienomis, visuomenei ir vėl kyla klausimų dėl mūsų saugumo ir pasiruošimo atremti galimas grėsme. Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Rusija neturi jokios priežasties pradėti ginkluotą konfliktą su Šiaurės Atlanto aljansu, Rytų ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
Atsargos pulkininkas, „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis teigė, kad Rusija greičiausiai vengs tiesioginio konflikto, dėl kurio tektų aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį, tačiau ir toliau veiks pilkojoje zonoje.
„Rusija tikrai, nemanau, kad norėtų akivaizdaus penktojo straipsnio perėjimo, bet pilkojoje zonoje jie, matyt, žaidžia ir žais, ir galbūt dar bandys daugiau eskaluoti.
Ir ta eskalacija jau dabar galbūt yra matoma. Nes dabar, pavyzdžiui, Vokietijos pusė pareiškia, kad Leipcige du dronai su sprogmenimis vos nesukėlė katastrofos prie bazės, kur telkiama parama Ukrainai, ir prie lėktuvo“, – teigė jis.
„Kitas atvejis – gaisras Estijoje, kurio metu neseniai buvo padegta „Milrem Robotics“ gamykla.
Mes matome, kad tokie atvejai vyksta pilkojoje zonoje. Rusija, aišku, neigia. Bet ką mes matome viešojoje erdvėje? Jie gąsdina.
Kai įvyksta realūs kažkokie incidentai, jie stengiasi tai daryti pilkojoje zonoje, iki penktojo straipsnio“, – toliau tęsė pašnekovas.
Jo manymu, tokia tendencija išliks, kadangi erdvė iki penktojo straipsnio yra pakankamai plati, tačiau gali padažnėti dronų skrydžių ar balistinių raketų, netyčia nukrypusių nuo kurso.
Tokiu atveju Rusija gali sakyti, kad čia ukrainiečių suklaidinta raketa. Jis perspėjo, kad tokių būtent incidentų gali daugėti visose Baltijos šalyse.
„Rusija, aišku, savo atribucijas neigs. Jie gali sakyti, kad tai yra kažkoks vietinių, nepatenkintų santvarka, nepatenkintų demokratija, piliečių sukilimas, nors jie gerai ginkluoti.
Tada kyla rizika, kad jeigu taip įvyksta, ypatingai jeigu tos valstybės, kurios teritorijoje taip atsitinka, nesiima ryžtingų veiksmų.
Iš esmės, jeigu taip atsitinka, tai kiekviena – net ir Lietuva, Latvija, Estija – visos turi pajėgumų nuslopinti šitokį incidentą“, – akcentavo atsargos pulkininkas.
Pasak V. Malinionio, didžiausia grėsmė kyla tada, kai valstybė į provokaciją nesureaguoja greitai ir ryžtingai.
„Ir jeigu valstybė to nepadaro iš karto, tada yra didžiausia rizika. Nes tada prasidėtų, jeigu jie kreiptųsi, pavyzdžiui, dėl penktojo NATO straipsnio, o pati nieko nedaro.
Tai tada didžiausia rizika yra ta, kad Rusija pradeda kelti klausimą: gal čia tikrai rusakalbiai rengiami, gal jie ten kažkokią paramą organizuoja“, – komentavo jis.
„Team Europe Direct“ ekspertas pastebi, kad ilgas neaiškumas dėl agresijos vykdytojo galėtų susilpninti NATO patikimumą ir suteikti Rusijai galimybę užimti teritoriją.
„Bet NATO valstybės tada diskutuoja: gal čia Rusija, gal čia ne Rusija, gal čia reikia tyrimą padaryti. Ir taip iš esmės praeina, pavyzdžiui, kelios savaitės ar netgi mėnesiai, teritorija užimta, paskui prasideda.
Ir va čia didžiausia rizika, jeigu taip nutiktų. Tada kyla klausimai iš karto dėl NATO legitimumo, dėl NATO patikimumo. Vieni sakys, kad čia Rusija, kiti – ne Rusija <…>, čia didžiausia rizika, kad toks variantas išsivystytų“, – dalijosi jis.
Pasak V. Malinionio, Baltijos šalys turėtų pirmiausia pačios greitai suvaldyti tokias provokacijas ir tik tada kreiptis į NATO.
„Dėl to mūsų mažoms valstybėms reikia iš pradžių eliminuoti šitą dalyką, jeigu taip atsitinka, savo jėgomis, ko mes turime. Bet čia vėlgi rizika yra, jeigu mūsų lyderiai nebus ryžtingi. Tai aš tikiu, kad jie bus.
Tai va, jeigu šito išvengiam, tada jau galima pradėti diskusiją su NATO. Bet pirma sutvarkom tą incidentą, reiškia, savo viduje greitai ir nelaukdami, kol ateis NATO parama“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Anot eksperto, Lietuva turi būti pasirengusi įvairiems galimiems incidentams, įskaitant dronų ir raketų įskridimus.
„Mums reikia būti nusiteikus eskalacijai ir įvairiausiems scenarijams, nes visi tie iki penktojo straipsnio scenarijai yra galimi. Net ir dronų bei balistinių raketų įskridimai yra galimi.
Tai ne veltui turbūt mūsų kariuomenė dabar dislokavo prie Vilniaus keletą NASAMS sistemų, kurios yra, žodžiu, priešraketinės sistemos dalis“, – kalbėjo jis.
Ekspertas pabrėžia, kad Lietuva ruošiasi galimoms grėsmėms, tačiau svarbu laiku priimti reikalingus sprendimus.
„Tai parodo, kad mes suprantam, kad ruošiamės. Bet kur man kyla nerimas – kad mes galime patys savo rankomis nepriimti reikalingų sprendimų ir taip pastatyti visą NATO, sakykime, patikimumą į grėsmę.
Mums pirma reikia susitvarkyti, o paskui kreiptis ir aiškintis, ar čia buvo tie, ar kiti, ir tai per metų metus diskutuoti“, – įvertino jis.
Ar pamatysime atvirą agresiją greitu metu?
V. Malinionis dar kartą akcentavo, kad atviros agresijos mes neturėtume pamatyti artimiausiu metu, nes tokių indikacijų šiuo metu nėra.
Kitas svarbus aspektas yra tai, kad Rusija gali skelbti mobilizaciją, kurioje yra parengtas visas mechanizmas, kuriam tereikia V. Putino sprendimo „žaliai šviesai“, o tai pasimatys po rinkimų.
Rusijos karinės mobilizacijos mastas ir naujų pajėgų dislokavimo vieta būtų svarbūs vertinant galimą grėsmę Baltijos šalims.
„O tada [po rinkimų] reikia žiūrėti, kur dislokuojami tie mobilizuoti nauji žmonės, nes ten kalbam apie 300 tūkstančių. Ar jie dislokuojami Baltarusijoje, ar Kaliningrade, ar prie Baltijos valstybių sienų, ar Ukrainoje – tada reikės vertinti iš naujo.
Tai dabar, šiai dienai, aš manau, kad iki penktojo straipsnio jie žais. O nuo penktojo mes matysime tolimesnę jų politiką po galimos mobilizacijos, jeigu ji bus“, – pridūrė V. Malinionis.
Ekspertas norėtų aiškaus kariuomenės vadovybės patikinimo, kad Lietuva tokios grėsmės atveju reaguotų nedelsdama.
„Aš norėčiau išgirsti, aišku, iš mūsų vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado patikinimą, kad jeigu tokia situacija būtų, mes iš karto reaguotume.
Norėtųsi išgirsti žinutes, kad būtent vat, jeigu bus taip, tai reaguosim va taip. Tai tada, aišku, visai mūsų visuomenei ramiau“, – atviravo jis.
