Meilę lietuviui atradusi kinė Tina neseniai atsikraustė gyventi į Lietuvą, Klaipėdą. Su partneriu nusprendusi gyvenimą Amsterdame iškeisti į Lietuvos pajūrį moteris sako, kad tokio sprendimo nesigaili – mūsų šalyje jai patinka ne tik miesto ar gamtos vaizdai, bet ir kultūra bei maistas.
Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo apie savo patirtis Lietuvoje, atskleidė, kokie jai pasirodė lietuviai bei išdavė lietuvišką patiekalą, kurį paragavusi pirmą kartą negalėjo išmesti iš galvos.
„Mano vardas Tina. Užaugau Naujojoje Zelandijoje, o mano šaknys – kiniškos. Lietuvoje gyvenu kiek daugiau nei mėnesį. Čia persikėliau dėl savo partnerio lietuvio. Susipažinome ir kurį laiką gyvenome Amsterdame, Nyderlanduose.
Vėliau pradėjome svarstyti, kur norėtume kurti bendrą gyvenimą. Galiausiai apsistojome ties Klaipėda. Mano partneris yra kilęs iš Palangos, todėl Klaipėda mums pasirodė puikus pasirinkimas – tai pakankamai didelis miestas, o kartu ir netoli jo gimtinės.
Per savo gyvenimą esu gyvenusi įvairiose šalyse, o Lietuva tapo jau aštuntąja šalimi, kurioje gyvenu“, – šypsojosi pašnekovė.
Meilė lietuviui ir šalių skirtumai
Tiesa, į Lietuvą ji atvyko ne be reikalo – čia yra jos mylimojo gimtinė. Su juo ji susipažino internetu.
„Susipažinome per pažinčių programėlę „Bumble“. Vieną dieną naršydama programėlėje pamačiau labai simpatišką vaikiną, perbraukiau į dešinę, o netrukus paaiškėjo, kad simpatija buvo abipusė. Susitikome gyvai, o visa kita jau tapo mūsų istorija“, – šiltai pasakojo moteris.
Nors Tina po pasaulį keliavo daug bei gyveno skirtingose pasaulio vietose, pasak jos, Lietuva tam tikrais aspektais primena Olandiją ir Naująją Zelandiją, tačiau skirtumų taip pat yra.
„Didžiąją gyvenimo dalį gyvenau Naujojoje Zelandijoje. Užaugau netoli pakrantės, ototėl tam tikrų panašumų su Lietuva tikrai matau – pavyzdžiui, galimybę mėgautis gražiais paplūdimiais.
Dar vienas panašumas – automobilio poreikis. Naujojoje Zelandijoje be automobilio gyventi sudėtinga, panašiai kaip ir Lietuvoje. Tai labai skiriasi nuo Amsterdamo, kur visur važinėdavome dviračiais, o viešasis transportas buvo puikiai išvystytas.
Kalbant apie kultūrą, skirtumų yra daugiau. Naujojoje Zelandijoje žmonės dažniausiai labai šilti ir atviri. Čia žmonės taip pat nėra nedraugiški, tačiau bendravimo kultūra kitokia. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje įprasta pasisveikinti su nepažįstamaisiais gatvėje, o Lietuvoje tai nėra taip įprasta. Prie šio skirtumo vis dar pratinuosi“, – dalijosi atvykėlė.
Ji taip pat išskyrė dar vieną dalyką, kuris smarkiai skiriasi minėtose šalyse. Anot moters, pamatyti čia kitataučių – nėra dažnas dalykas.
„Didžiausias skirtumas – įvairovė. Nyderlanduose gatvėse nuolat matai žmones iš įvairių pasaulio šalių, skirtingų tautybių ir kultūrų. Tuo tarpu Lietuvoje visuomenė daug homogeniškesnė.
Nuo tada, kai atsikrausčiau į Klaipėdą, esu sutikusi vos kelis azijiečius. Dauguma žmonių čia yra lietuviai. Man tai labai nauja patirtis, nes Naujoji Zelandija yra itin daugiakultūrė šalis.
Kadangi Lietuva yra gana homogeniška šalis, tai leidžia išsaugoti jos tradicijas ir kultūrines vertybes. Užsieniečiui labai įdomu jas pažinti ir patirti autentišką Lietuvą.
Tiesa, manau, kad Vilniuje situacija būtų kiek kitokia. Esame ten lankęsi ir pastebėjome, kad sostinė yra gerokai daugiakultūriškesnė“, – teigė ji.
Pirmą kartą apsilankiusi Lietuvoje negalėjo patikėti
Pirmą kartą ji į Lietuvą atvyko jau seniau bei neslėpė, kad tąkart buvo susidariusi nuomonę apie Lietuvą, kuri realybės neatitiko.
„Apie šią Europos dalį buvau susidariusi tam tikrą stereotipinį įsivaizdavimą. Šeimai sakydavau, kad vykstu į Rytų Europą, nors vėliau sužinojau, kad Lietuvoje žmonėms toks apibūdinimas ne visada patinka. Galvoje turėjau gana tipišką vakarietišką vaizdinį – sovietinius daugiabučius, pilką aplinką ir niūrią atmosferą“, – neslėpė Tina.
Tiesa, vėliau ji suprato, kad pirmasis įspūdis buvo visiškai neteisingas.
„Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 2024 metų rugpjūčio pabaigoje ir likau visiškai nustebinta. Pagalvojau: „Tai neįtikėtinai graži šalis. Kodėl žmonės čia neatvyksta atostogauti dažniau?“, – kalbėjo kinė.
Kelionės metu ji aplankė sostinę, kurios architektūra ir kultūra dvelkiantis senamiestis paliko neišdildomą įspūdį.
„Didžiulį įspūdį paliko senamiestis. Jis kupinas istorijos, o man atrodo, kad daugelis žmonių už Lietuvos ribų net nesuvokia, kokia turtinga yra šios šalies praeitis. Pavyzdžiui, neturėjau jokio supratimo, kad vienu metu Lietuva buvo didžiausia valstybė žemyninėje Europoje“, – dėstė ji.
Dievina lietuvišką maistą
Dar vienas dalykas, visiškai nustebinęs Tiną buvo Lietuvos nacionalinė virtuvė. Kalbėdama šia tema pašnekovė neslėpė susižavėjimo lietuviškais patiekalais.
„Turiu prisipažinti – tai viena mėgstamiausių mano temų. Man labai patinka lietuviškas maistas. Tiesą sakant, maistas buvo viena iš priežasčių, kodėl persikėlimas į Lietuvą man nekėlė jokių abejonių.
Nenoriu įžeisti olandų, bet Nyderlandai tikrai nėra šalis, garsėjanti savo virtuve. Lietuviškas maistas man atrodo kur kas skanesnis“, – pastebėjo užsienietė.
Vienas labiausiai įsiminusių – kepta duona. Moteris sakė, kad šio užkandžio negalėjo išmesti iš galvos.
„Pirmą kartą keptos duonos paragavau, kai atvykau į Lietuvą atostogauti. Man taip patiko, kad grįžusi į Nyderlandus nuolat apie ją galvojau. Vis sakydavau savo partneriui, kad jis turi jos pagaminti arba kad mums reikia surasti lietuvišką restoraną. Atrodė, jog net verta būtų skristi atgal į Lietuvą vien dėl šio patiekalo“, – juokėsi Tina.
Bendravimo skirtumai ir kaimynės gestas
Tiesa, ne viskas persikėlus į visiškai svetimą šalį yra paprasta. Persikrausčius tenka prisitaikyti prie visiškai kitokių gyvenimo normų. Viena tokių – skirtingas bendravimo tipas.
„Vis dar mokausi suprasti tam tikras kultūrines normas ir žmonių bendravimo būdą. Kaip jau minėjau, Lietuvoje nėra įprasta gatvėje šypsotis nepažįstamiems žmonėms ar užmegzti trumpą pokalbį. Jei eidama gatve užmegztum akių kontaktą ir nusišypsotum praeiviui, kai kurie žmonės greičiausiai pagalvotų, kad elgiesi keistai.
Taip pat skiriasi supratimas apie mandagumą. Lietuvoje žmonės nėra linkę perdėtai demonstruoti mandagumo, tačiau tai nereiškia, kad jie nemandagūs. Tiesiog bendravimo stilius kitoks, prie jo reikia priprasti“, – teigė Tina.
Nepaisant to, moteris jau spėjo įsitikinti lietuvių geraširdiškumu – kaimynės gestas ją sujaudino iki širdies gelmių.
„Tačiau kai lietuviai tave pažįsta geriau, jie tampa vienais šilčiausių žmonių.
Puikus to pavyzdys buvo mano kaimynė. Vieną kartą namuose kilo problemų dėl vandentiekio, o mano partnerio tuo metu nebuvo. Kaimynė atėjo padėti susikalbėti su santechniku. Iki tol buvome susitikusios tik kelis kartus laiptinėje ir beveik nebendravome.
Nors iš pradžių ji atrodė gana santūri, atėjusi net atnešė man šokolado. Ji manęs beveik nepažinojo, tačiau vis tiek parodė rūpestį ir norą padėti. Bandžiau su ja kalbėti savo labai ribotomis lietuvių kalbos žiniomis, o ji kantriai bendravo ir stengėsi padėti.
Tokios situacijos man parodė, kad lietuviai galbūt nėra labai atviri iš pirmo žvilgsnio, tačiau užmezgus ryšį jie tampa nuoširdūs, paslaugūs ir labai šilti žmonės“, – džiaugėsi užsienietė.
Su kokiais sunkumais susiduria?
Nors kol kas adaptacijos procesas pašnekovei einasi gerai, kartais tenka susidurti su tam tikrais nepatogumais. Ji kalbėjo, kad kai kurie biurokratiniai procesai gali apsunkinti.
„Vienas dalykas, kurį pastebėjau iš savo asmeninės patirties, yra tam tikros biurokratinės procedūros.
Pavyzdžiui, norėjau užsiregistruoti į sporto klubą netoli mūsų namų. Tačiau tam reikėjo lietuviško asmens kodo ir vietinės banko sąskaitos, kurių tuo metu dar neturėjau. Suprantu, kad kiekviena įstaiga turi savo taisykles, tačiau man buvo sunku suprasti, kodėl tokie duomenys būtini norint lankyti sporto klubą“, – pasakojo moteris.
Dar vienas jos pastebėjimas – kokybiškų vertimų į anglų kalbą trūkumas.
„Taip pat manau, kad būtų labai naudinga turėti daugiau kokybiškų vertimų į anglų kalbą, ypač oficialiose institucijų interneto svetainėse. Pavyzdžiui, Lietuvos migracijos sistemos informacija anglų kalba ne visada būna aiški. Kartais atrodo, kad dalis tekstų yra automatiškai išversti, todėl juos sunku suprasti.
Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė ir čia atvyksta nemažai žmonių iš įvairių šalių, kokybiška informacija anglų kalba tikrai palengvintų integraciją“, – sakė atvykėlė.
Ateities planai Lietuvoje
Tačiau kad vertimų reikėtų kuo mažiau, o integracija eitų sėkmingiau, Tina su nekantrumu laukia pradėti mokytis lietuvių kalbą.
„Jau kitą mėnesį pradėsiu lankyti lietuvių kalbos kursus. Labai laukiu šios galimybės. Žinau, kad lietuvių kalba nėra lengva, tačiau man ji atrodo labai įdomi ir išskirtinė. Nekantrauju pradėti mokytis ir geriau suprasti šalį, kurioje dabar gyvenu“, – šypsojosi Tina.
Kalbėdama apie ateitį ji atskleidė, kad Lietuva – tikrai ne trumpalaikė stotelė.
„Šiuo metu tikrai matome savo ateitį Lietuvoje. Esame kalbėję apie tai ir manome, kad čia galėtume gyventi bent artimiausius dešimt ar penkiolika metų.
Žinoma, dar esame jauni, todėl sunku tiksliai planuoti labai tolimą ateitį. Tačiau šiuo metu Lietuva atrodo ta vieta, kurioje norime kurti savo gyvenimą“, – patikino pašnekovė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
