Lietuvoje seniai regėtas kainų augimo greitis. Ekonomistų teigimu, paskutinį kartą tokią aukštą metinę infliaciją šalyje buvo galima stebėti beveik prieš trejus metus.
Skaičiuojama, kad metinė paslaugų ir prekių infliacija Lietuvoje perkopė psichologinę – penkių procentų ribą. Ekonomistai taip pat pastebi, kad šalyje išbrango prekės, kurias lietuviai puolė pirkti vos tik atgavę pinigus iš antros pensijų pakopos. O dėl aukštos infliacijos ne už kalnų ir galimas bazinių palūkanų normų kilimas – Europos centrinis bankas dėl jų spręs birželį.
„Ar brangios prekės Lietuvoje yra? – Normalios kainos šiuo metu. Negalima sakyti visiškai, ką nori, tą perki, bet šiaip tai viskas normalu“, – minėjo gyventojas.
Ne visi parduotuvėse kalbinti gyventojai skundžiasi aukštomis, piniginei neįveikiamomis prekių kainomis. Vieni pinigus leidžia laisvai, kiti taupo kiekvieną centą.
„Kas iš tų brangesnių, geresnių prekių, net neinu, nežiūriu. Tik pereinu, jei kas reikalingiausia.“
„Galima gyventi, nors prekės truputėlį pabrangę. Normalu, vyniotis galima.“
„Minimumas kyla visada ir parduotuvėse kainos kyla. Mes daug, daug metų gyvename už tą pačią algą.“
„Normaliai, skaitau, kad yra nuolaidos, galima nusipirkti.“
„Ką čia galima taupyti, kai pensininkai esam. Nebe laikas taupyti. Gyventi laikas.“
„Kad ir ta pati avalynė, kad ir tas pats drabužis, kur vis nori atsinaujinti. Jaučiasi viskas, ne tik maistas.“
Dar visai neseniai ekonomistai skelbė, kad iš trijų milijardų eurų, kuriuos gyventojai gavo iš antros pensijų pakopos, apie pusę milijardo žmonės ištaškė į kairę ir į dešinę.
Ekonomistas Tadas Povilauskas priduria, kad tuose sektoriuose, kuriuose buvo leidžiami pinigai, mėnesinė infliacija buvo didesnė nei įprasta balandžio mėnesiui.
„Mėnesinė infliacija buities prekių, kai kalbam apie, ar tai būtų statybinės medžiagos, ar transporto įrengimai, buitinė technika, baldai. Ten pokyčiai buvo didesni negu ankstesniais metais. 3 procentai per mėnesį kainos padidėjo. Jeigu žiūrint ilgesniu laikotarpiu, tai trys procentai per mėnesį, kaip šiai prekių kategorijai, yra nemažai“, – pasakojo SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
3 procentai per mėnesį yra 5 kartus daugiau nei kovo mėnesį vidutiniškai augo prekių ir paslaugų kainos. Bendra metinė prekių ir paslaugų infliacija Lietuvoje greitėja, balandį perkopė psichologinę ribą – penkis procentus. Paskutinį kartą tokią aukštą metinę prekių ir paslaugų infliaciją Lietuva turėjo beveik prieš trejus metus, 2023-iaisiais.
„5,3 procento. Tai yra daug. Akivaizdu, kad artimiausiais mėnesiais ta infliacija bus dar didesnė“, – sakė T. Povilauskas.
„Net ir metų pradžioje infliacija Lietuvoje buvo aukštesnė. Vien dėl to, kad turime chronišką paslaugų infliaciją. Dėl spartaus atlyginimų kilimo. Tai pat ir laikina mokesčių reformos įtaka jautėsi“, – aiškino „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Metinę infliaciją pagreitino balandžio mėnuo
„Jeigu žiūrėsime į pastaruosius metus, mėnesinė infliacija balandį būdavo apie 0,1 procento. Dabar turime apie 0,6, tai yra daugiau negu būdavo ankstesniais metais. Tas didėjimas labiausiai nulemtas, kad brango benzinas, 5-i procentai, brango dyzelinas, +7 procentai per metus. Brango skrydžiai lėktuvais, brango kelionių paketai“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Infliacija turėtų dar greitėti: prekės ir paslaugos brangs dar sparčiau nei dabar.
„Tai, kas vyksta Hormuzo sąsiauryje. Ta blokada tęsiasi, neapibrėžtumas tęsiasi. Natūralu, kad formuojasi visa virtinė energetikos, plastikų, trąšų ir daugybės kitų žaliavų, tarpinių vartojimo produktų šokų, kurie galiausiai atsiris iki galutinio vartotojo kainų. Metinė vidutinė infliacija gali priartėti ir siekti 6-is procentus“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Nemaža tikimybė, kad dėl aukštos infliacijos Europos Centrinis Bankas padidins bazines palūkanų normas. Dėl to gali augti gyventojų įmokos už būstą.
„Yra labai didelė tikimybė, nes Hormuzas neatsidaro. Tų savaičių iki susitikimo mažėja, liko keturios savaitės. Manom, kad tas pirmas didinimas palūkanų normų šiame cikle bus“, – minėjo T. Povilauskas.
„Kadangi Europos Centrinio Banko kertinis tikslas yra išlaikyti kainų stabilumą, stebint tokias infliacines aplinkybes, infliacines tendencijas, tas padidinimas gali būti padarytas ir artimiausioje ateityje“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimo greičiu Lietuva šiemet negalės didžiuotis, nes infliacija bus viena aukštesnių visoje euro zonoje.
