Beveik kiekvieną savaitę gyventojus pasiekia vieši pranešimai apie įsigytas nesaugias prekes. Svetimkūniai maisto produktuose, užkrėsta mėsa, toksiškos priemonės – kaskart netinkama vis nauja prekių partija. Prekybos tinklai skelbia, kodėl taip yra ir ką daro, kad tokių atvejų būtų mažiau.
Prekybos tinklai arba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kas mėnesį skelbia apie netinkamas vartoti prekes: užterštą vištieną, sugedusias daržoves ir t. t.
Gegužės 13 d. „Rimi“ paragino pirkėjus grąžinti vaikams skirtą losjoną nuo saulės. Prekė atšaukta esą dėl neužtikrinamos deklaruojamos apsaugos.
Tai – tik žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, mat informacijos, kurią gauna pati VMVT, yra kur kas daugiau. Pranešimų dėl galimai nesaugių produktų tarnyba gauna ne tik iš pirkėjų, bet ir pačių prekybos tinklų, kitų valstybių ar pati atlikdama patikrinimus.
VMVT: per metus maždaug 167 pranešimai dėl nesaugių prekių
VMVT skelbia, kad per metus sulaukia maždaug 167 skubių pranešimų dėl galimai nesaugių produktų parduotuvėse. Anot tarnybos direktorės Audronės Mikalauskienės, palyginti su praėjusiais metais pranešimų nepadaugėjo.
Daugiausiai VMVT fiksuoja atvejus, susijusius su mikroorganizmų tarša, pavyzdžiui, salmonelėmis. Tačiau tai VMVT sieja ne su suprastėjusia maisto sauga, o su didesne atsakomybe.
„Tiesiog yra pasikeitęs mūsų rizikos vertinimo modelis. Kontrolė šiandien yra orientuota į tikslingesnę, į subjektus, į tam tikras produktų grupes, į grandinės etapus, todėl gali pasirodyti visuomenei, kad yra dažnesnė“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo A.
Mikalauskienė.
Kiekvienų metų pabaigoje vertiname metų rezultatus, taip pat dar trijų ankstesnių metų rezultatus ir pagal tai yra planuojamas mėginių skaičius sekantiems metams. Greičiausiai, praėjusių metų tyrimai indikavo apie salmonelą paukštienoje, todėl tyrimų skaičius buvo padidintas. Dėl to šiandien atrodo, kad teigiamų atvejų daugiau“, – pridūrė ji.
VMVT duomenimis, Lietuvoje užauginta paukštiena yra saugesnė – joje esą beveik nerandama salmonelių. Kitokia situacija su paukštiena iš užsienio, ypač iš Lenkijos.
„Taip pat matome tendenciją, kad daugiau teigiamų atvejų nustatome paukštienos pusgaminiuose, tai yra įvairiais prieskoniais marinuotą, apdorotą paukštieną, kuri dažnu atveju yra naudojama kepti šiandien, šiuo vasaros metu, grilinant lauke arba ruošiant kitais būdais“, – sakė A. Mikalauskienė.
Kartais būna, kad patiekalas (pusgaminis) buvo apgamintas Lietuvoje, tačiau į mūsų rinką iš užsienio pateko užkrėsta žaliava, pavyzdžiui, mėsa. Taip nutiko gegužės mėnesį, kai „Liūtukas ir Ko“ žemaičių blynuose su mėsa buvo galimai nustatyta kempinligė. Blynai buvo pagaminti lietuvoje, tačiau mėsa atkeliavo iš Nyderlandų.
Užsikrėtimų salmonelioze esą mažiau
Jei žmogus nusipirko sugedusį, užterštą produktą ar prduktą su svetimkūniu, pirmiausia jis turi kreiptis ne į VMVT, o į prekybos vietą, iš kur pirko.
„Pirmiausia vartotojas turi kreiptis į pardavimo vietą – į pardavėją – ir jam apie tai pranešti. Jeigu nepavyksta išspręsti konflikto arba už prekę negrąžinami pinigai, tada reikia kreiptis į mus“, – paaiškino A. Mikalauskienė.
Grąžinti prekę galima ir turint pirkimo kvitą, ir be jo. Patvirtinus, kad prekė buvo parduota kaip nekokybiška arba kenksminga, pardavėjas turi atiduoti pirkėjui visą už prekę sumokėtą sumą.
Grąžinti prekes reikia ne tik tada, kai patys pastebite įtartinų požymių (pavyzdžiui, pelėsį ar kitus nekokybės ženklus), bet ir tada, kai prekybos tinklas ar pati VMVT paskelbia apie atšaukiamą prekių partiją.
Tam, kad nustatytų galimus bakterinių ligų protrūkius, VMVT bendradarbiauja su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC).
„Lyginant 2024 ir 2025 metus, matome 30 proc. mažesnį susirgimų (salmonelioze – red. past.) skaičių. Kokios yra pagerėjimo priežastys, labai sunku įvardyti“, – komentavo VMVT vadovė.
„Maxima“ atlieka tyrimus su užsienio partneriais
Naujienų portalas tv3.lt paklausė prekybos tinklų, kodėl mažiausiai keliskart per mėnesį prekyboje atsiranda nekokybiškos prekės, ir paprašė paaiškinti, ką daro, kad tokių atvejų mažėtų. Visi prekybos tinklai tikino vykdantys vidinę kontrolę, tai yra patikras ir tyrimus.
„Prekių kontrolė vykdoma visoje tiekimo grandinėje ir apima tris pagrindinius etapus – pas tiekėją, logistikos centre ir parduotuvėje. Vertiname tiekėjų taikomas kokybės sistemas, tikriname prekių atitiktį nustatytiems reikalavimams, o logistikos centruose bei parduotuvėse užtikriname tinkamas prekių laikymo sąlygas, temperatūrinį režimą ir jų kokybę.
Papildomai vykdome savikontrolės tyrimus – vien per 2025 metus nepriklausomose laboratorijose ištyrėme apie 1 400 maisto prekių mėginių. Taip pat bendradarbiaujame su viena didžiausių nepriklausomų laboratorijų Vidurio ir Rytų Europoje „J. S. Hamilton“, kuri tikrina privataus prekės ženklo „Well Done“ šviežios mėsos produkciją“, – aiškino „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė.
Ji prabėžia, kad vis dėlto maisto tiekimo grandinė yra labai plati ir apima daugybę etapų – nuo žaliavų auginimo ar gamybos iki transportavimo ir prekybos, todėl neatitikų maisto saugos reikalavimams esą neįmanoma visiškai išvengti.
„Gavę informaciją apie galimą kokybės ar saugos neatitikimą, nedelsdami reaguojame – įvertiname situaciją, prireikus pašaliname produktą iš „Maximos“ parduotuvių, bendradarbiaujame su tiekėju ir atsakingomis institucijomis bei imamės veiksmų, kad panašios situacijos nepasikartotų“, – komentavo E. Vareikytė.
„Norfa“: žmogiškasis faktorius neišvengiamas
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sako, kad „Norfa“ į kiekvieną signalą apie nesaugius produktus „reaguoja atsakingai“. Visgi jis akcentuoja kitą aspektą – kiek galimai nesaugių produktų randama visame prekių kiekyje.
„Kasdien parduotuvėse apsilanko šimtai tūkstančių pirkėjų, o asortimentą sudaro dešimtys tūkstančių skirtingų pavadinimų prekių. Vertinant pagal bendrą apyvartą ir parduodamos produkcijos kiekius, nekokybiškos prekės į prekybą patenka ypač retai. Žinoma, idealus tikslas yra nulis tokių atvejų, tačiau gamybos bei logistikos grandinėse veikia žmogiškasis faktorius, todėl pasitaiko pavienių, išimtinių situacijų“, – komentavo D. Ryliškis.
Anot „Norfos“ atstovo, prekių kokybės užtikrinimas yra bendras gamintojų ir prekybininkų darbas. Todėl jis išskiria tris taisykles. Pirmoji – gamintojų atsakomybė.
„Tiek maisto, tiek pramoninių prekių gamintojai privalo turėti atitinkamus Europos Sąjungos (ES) sertifikatus ir kokybės valdymo sistemas. Šie dokumentai automatiškai garantuoja, kad produkcija atitinka griežtus ES standartus dar iki jai patenkant į lentynas“, – nurodė D. Ryliškis.
Antras svarbus dalykas – pačio prekybos tinklo kontrolė.
„Norfa“ reguliariai vykdo vidines patikras, pasitelkdama specializuotas laboratorijas. Atliekame tiek teisės aktuose numatytus bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reglamentuotus veiksmus, tiek papildomus patikrinimus savo iniciatyva“, – vardijo „Norfos“ atstovas.
„Pastebėjus ar gavus informaciją apie bet kokį neatitikimą, nedelsiant informuojami pirkėjai, prekės yra išimamos iš prekybos, aiškinamasi su tiekėjais. Nuolat tobuliname kontrolės mechanizmus, kad riziką sumažintume iki minimumo ir pirkėjus pasiektų tik saugūs bei kokybiški produktai“, – komentavo D. Ryliškis.
„Iki“ netinkamus produktus gali užblokuoti nuo įsigijimo
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė taip pat atsakė, kad atvejai, kai produkto kokybė neatitinka normoms, yra labai reti. Esą iš tūkstančių skirtingų gaminių partijų užkrėstumas ar kitoks neatitikimas patvirtinamas „vos keliuose“.
Kartais netinkamos kokybės produktas išplatinamas visoje rinkoje, todėl tokiais atvejais jo atšaukimas vykdomas vienu metu keliuose prekybos tinkluose. Taip pat gali būti atvejų, kai produktas atšaukiamas tik vienoje ar keliose prekybos tinklo parduotuvėse pagal konkretų adresą.
„Produktų atšaukimo priežastys gali būti įvairios ir kiekvienu atveju yra aiškiai nurodomos atšaukimo informacijoje. Svarbu pabrėžti, kad mes patys aktyviai vykdome produktų kokybės kontrolę, todėl pasitaiko atvejų, kai, įtarus neatitikimus, produktus iš prekybos išimame savarankiškai ir apie tai informuojame Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą“, – paaiškino G. Kitovė.
Anot jos, „Iki” daug investuoja į kokybės užtikrinimą – kaip nurodė G. Kitovė, 2025 metais laboratoriniams tyrimams skirtinguose padaliniuose „Iki“ skyrė daugiau nei 275 tūkst. eurų.
Prireikus, „Iki“ kokybės inspektoriai vyksta į tiekėjų gamybos vietas ir vertina kokybės ir maisto saugos užtikrinimo procesus, o iškilus klausimams juos sprendžia kartu su partneriais.
Kaip ir „Maxima“, „Iki“ dar griežčiau prižiūri privačios etiketės produktų kokybę – jiems taikomi dar griežtesni reikalavimai bei papildomi savikontrolės laboratoriniai tyrimai.
Jei nustačius, kad produktas netinkamas, šis visgi liktų lentynose, „Iki“ gali sustabdyti jo įsigijimą.
„Informacija apie atšaukimą parduotuves pasiekia per 24 valandas. Jei produktas vis dar yra lentynose, jo šalinimas pradedamas nedelsiant ir dažniausiai užbaigiamas tą pačią dieną.
Tais atvejais, kai atšaukiamas ne tik vienas partijos numeris, bet visas produktas, jo įsigijimas papildomai blokuojamas kasose, todėl net ir fiziškai dar esant lentynoje, pirkėjai jo įsigyti nebegali“, – aiškino G. Kitovė.
„Rimi“: kiekvienas atvejis individualus ir vertinamas atskirai
„Rimi“, kaip ir kiti prkeybos tinklai, akcentuoja atliekantis skirtingus veiksmus – nuo tiekėjų atrankos ir kokybės kontrolės iki reguliarios produktų priežiūros parduotuvėse.
„Vis dėlto net ir taikant griežtas prevencines priemones, visiškai išvengti pavienių neatitikimų ne visada pavyksta. Kiekvienais metais visoje Europoje vyksta atšaukimai bei ši informacija skelbiama viešai“, – atsakė „Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
Nustačius, kad prekė ar produktas galimai nesaugus, atliekamas jo atšaukimas, kitaip tariant, jis pašalinamas iš prekybos. Anot L. Lesauskaitės-Remeikės, tai prevencinis arba būtinas veiksmas. Apie tai visuomet informuojami pirkėjai.
Tiesa, jei prekybos tinklas atšaukia vieno produkto partiją, tai nereiškia, kad kiti panašūs prduktai nesaugūs. Pavyzdžiui, jei atšaukiama paukštiena, pažymėta partijos numeriu, iš prekybos bus „išimta“ tik ji. Kiti paukštienos ar kitos rūšies mėsos gaminiai, jeigu juose nenustatyti užkratas ar neatitikimai, bus toliau parduodami.
„Kiekvienas atvejis individualus ir vertinamas atskirai, vykdoma komunikacija su prekių tiekėjais, kontroliuojančiomis institucijomis bei vykdomi tolimesni veiksmai“, – pažymėjo L. Lesauskaitė-Remeikė.
Prastėja ne produktai, o daugėja informacijos?
„Lidl“ tikina, kad daugiau pranešimų apie nesaugius produktus esą yra ne dėl to, kad jų daugiau. Anot prekybos tinklo, taip gali pasirodyti dėl kelių priežasčių.
„Visuomenei vienodu formatu transliuojami ne tik pranešimai apie realų pavojų sveikatai, bet ir vėluojanti, prevencinės vertės nebeturinti informacija apie jau pasibaigusio galiojimo produktus ar skubotos, dar nepatvirtintais įtarimais grįstos žinios, todėl žmonėms tampa vis sunkiau atskirti tikrąjį rizikos mastą.
Be to, kartais produktai iš prekybos atšaukiami visai ne dėl to, jog yra netinkami vartoti, bet tiesiog dėl informacijos ar ženklinimo klaidų ant pakuotės. Tokie atvejai prisideda prie bendro nerimo fono viešumoje, nors pačiam produktui ir jo kokybei nieko netrūksta“, – komentavo prekybos tinklas.
Visgi prekybos tinklai arba VMVT labai aiškiai nurodo, kada produktas nėra tinkamas vartoti ir turi būti atšauktas iš prekybos. Jeigu kyla klausimų, ar konkretus produktas nėra nesaugus, galima pasižiūrėti VMVT pranešimų lentelėje.
„Lidl“ taip pat nurodo, kad tai, jog apie nesaugius produktus girdime dažniau, atspindi ne prastėjančią prekių kokybę, o „ženkliai tobulėjančią kontrolę ir technologijas“, nors gyventojų apklausos skirtingose šalyse rodo, kad prikėjai pastebėjo suprastėjusią prekių kokybę, o amerikiečių mokslininkai atkreipia dėmesį, kad prastėja produktų maistinė vertė.
„Lidl“, kaip ir kiti prekybos tinklai, akcentuoja, kad 0 procentų riziką neegzistuoja. Anot prekybos tinklo atstovų, masinėje gamyboje ir logistikoje, kur kasdien pervežamos dešimtys tonų produkcijos, žmogiškasis veiksnys ar įrenginių nusidėvėjimas gamyklose visada palieka minimalią klaidos tikimybę.
„Kad šią riziką suvaldytume, mes investuojame į kontrolę. Vien per praėjusius metus „Lidl Lietuva“ iniciatyva išsamiai ištyrėme apie 1400 privataus prekės ženklo produktų bei suorganizavome beveik 30 nepriklausomų auditų tiekėjų gamybos vietose“, – atsakė „Lidl“.
Prekybos tinklas sako, kad produktų kokybę tikrina nuolat, pradedant nuo derybų su tiekėjais iki kasdienės prekybos
„Jei tyrimai sukelia bent menkiausią abejonę dėl produkto saugumo ar sudėties, mes nedelsdami prevenciškai išimame tą partiją iš lentynų ir apie tai informuojame savo klientus“, – priduria „Lidl“.
Sauga – ir pirkėjo atsakomybė
Ar užsikrės salmonelėmis, priklauso ir nuo pačio pirkėjo įpročių. A. Mikalauskienė primena pagrindines taisykles, kaip laikyti ir paruošti mėsą:
„Tikėtina, kad šiandien vartotojai tikrai žino, kaip apdoroti žalią šviežią mėsą, nes terminis apdorojimas eliminuoja visą tą visą bakterinę taršą – mėsą reikia tiesiog gerai išvirti arba iškepti. Gaminant namuose laikytis higienos, naudoti atskirus įrankius: lenteles, peilius. Juos dezinfekuoti karštu vandeniu.
Produktus pirkti iš parduotuvių, iš jų šaldytuvų, ypač šviežią mėsą, pusgaminius. Perkant labai svarbu produktus atskirti: jeigu į vieną krepšelį dedate šviežią žalią mėsą, kuri gali ištekėti, ir šalia būsite įsidėję jau paruoštą mėsą, gali būti kryžminė tarša.
Laikas nuo prekės nusipirkimo iki parvežimo namo taip pat turėtų būti trumpas. Kitu atveju reikėtų naudoti šaltkrepšius, nesivežioti šviežių produktų mašinoje 2–3 valandas, ypač kai yra karšta, nes temperatūra automobilyje yra dar aukštesnė.
Namuose, šaldytuve, produktai taip pat turėtų būti atskirai. Termiškai neapdorotus produktus rekomenduojama laikyti apatinėje lentynoje, o viršuje laikyti apdorotus, vaisius, daržoves ir kt.“
Laukia naujas kainų šuolis, brangs ne tik maistas
Nors prekybos centruose apstu netinkamų produktų, prasideda nauja kainų pasiutpolkė. Gamintojai ir tiekėjai, pabrangus naftai, dujoms ir degalams, pakėlė produktų kainas prekybininkams. Kiti specialiai nepardavė pigiau įsigytų žaliavų ir laukė, kol jos pabrangs.
Maisto ir pramonės prekių gamintojai bei tiekėjai jau kelia savo produktų kainas, nors nuo karo Irane sukelto naftos, dujų ir degalų pabrangimo dar nėra praėję nė trys mėnesiai. Apie tai perspėja prekybininkai.
„Tai liečia plastikines pakuotes nealkoholiniams gėrimams, kosmetikos priemones, buitinės chemijos gaminius. Dėl šių prekių esame sulaukę signalų“, – sakė tuometinis „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.
Girdėdami tokius prekybininkų pranešimus, ekonomistai perspėja, kad tai gali būti tik artėjančios naujos infliacijos bangos pradžia.
„Įmonių sąnaudos auga, pakuočių ir plastiko kainų šokas jaučiamas Azijoje. Per pakuotes jis persiduoda ir kitoms rinkoms, tačiau, priklausomai nuo prekių grupių, poveikio vėlavimas nėra vienodas. Kai kurioms įmonėms greitai pavyks šias sąnaudas perkelti pirkėjams“, – kalbėjo „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Jau daugiau kaip metus Žemės ūkio ministerijoje posėdžiaujanti Maisto taryba iki šiol taip ir nepriėmė jokių sprendimų, galinčių stabdyti kainų augimą. O premjerė ir toliau žada pasirūpinti tik labiausiai skurstančiais.
„Maxima“ tikina, kad, gaudama brangesnę buitinės chemijos ir kosmetikos produkciją, savo parduotuvių lentynose kainų kol kas nedidina ir tai kompensuoja vidinių išteklių sąskaita.
„Lietuvos gamintojų chemijos gaminiai, parduodami vidaus rinkoje, balandį, palyginti su kovu, pabrango 14 procentų. Kalbu ne apie „Maximą“, o apie bendrą tendenciją Lietuvoje“, – sakė T. Atraškevičius.
Prekybos centrai padidino antkainius
Kainas prekybos centruose stebintis Arūnas Vizickas atkreipia dėmesį, kad didieji prekybos tinklai Lietuvoje pastaraisiais metais padidino antkainius, o tai atsiskleidžia per dviženklėmis nuolaidomis viliojančias akcijas. Todėl ekspertas prognozuoja, kad, savo sąskaita amortizuodami prasidedančią infliaciją, prekybininkai labai nenukentės.
„Nuolaidos yra virtualus dalykas – jos dar nereiškia, kad prekę nusipirkote už gerą kainą. Matėme tai 2022–2023 metų energetinės krizės metu: gamintojai smarkiai pakoregavo kainas, tačiau vėliau jos taip ir nebuvo grąžintos į ankstesnį lygį“, – kalbėjo „Pricer“ atstovas Arūnas Vizickas.
Pirkėjus, kurie nenori už prekes permokėti, kainų ekspertas ragina nesivaikyti kiekvienos skelbiamos neva didelės nuolaidos, o stebėti galutines prekių kainas po nuolaidų pritaikymo.
Taip pat jis rekomenduoja atkreipti dėmesį į pakuočių dydį, nes prognozuoja, kad gamintojai ir prekybininkai gali nekelti prekių kainų, tačiau sumažinti jų tūrį ar svorį arba pakeisti sudėtį.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
