Po ilgesnio ramybės periodo, artinasi nauja magnetinė audra. Prognozuojama, kad jos aktyvumas pasieks 5 balų ribą – pasitikrinkite, kada ji numatoma.
Jaučiantiems jų poveikį, tai yra metas, kai patariama daugiau dėmesio skirti geros savijautos užtikrinimui.
Artinasi magnetinė audra
Meteoagent.com pateikiamais duomenimis, šiandien, pirmadienį, aktyvumas bus itin žemas, vos 1 balo.
Antradienį aktyvumas ims didėti ir kils iki 4 balų, o trečiadienį jau sulauksime magnetinės audros – tądien geomagnetinio lauko aktyvumas pasieks 5 balus.
ungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) artimiausių trijų dienų prognozės panašios.
Liepos 20 dieną aktyvumas bus nedidelis, žemiausiai kris iki 0,67, aukščiausiai kils vos iki 2 balų.
Liepos 21-osios dieną aktyvumas pasieks 1,33–2,33 balus, tačiau artėjant nakčiai ims didėti – pakils iki 3–4 balų.
Liepos 22 d. jau nebus rami. Nuo pat vidurnakčio aktyvumas sieks 4 balus, vėliau pasieks ir 5 balus, o tai laikoma riba, kai jautresni asmenys gali pajusti magnetinių audrų poveikį.
Koks kraujospūdis laikomas padidėjusiu?
Prasidėjus magnetinėms audroms ne vienas susiduria su padidėjusio kraujospūdžio problema, dėl to naujienų portalas tv3.lt dalijasi ankstesniu pokalbiu su „Camelia“ vaistinės vaistininke Julija Aganauskaite-Žukaite.
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė tąkart pabrėžė, kad suaugusiam žmogui normalus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mmHg. Tačiau tam tikri svyravimai gali priklausyti ir nuo žmogaus amžiaus.
„Pagal amžių kraujospūdis gali šiek tiek skirtis – gali būti kiek aukštesnis ar žemesnis, bet svarbiausia, kad jis neviršytų 140/90 mmHg.
Tai yra ta riba, nuo kurios jau reikėtų susirūpinti“, – sakė vaistininkė.
Pasak jos, jei vienkartinai kraujospūdis pakyla, pavyzdžiui, dėl streso ar suvalgyto sūraus maisto, tai dar nėra pagrindas nerimauti. Tačiau jei tokie pakilimai tampa dažni, būtina imtis veiksmų.
„Kol pateksite pas gydytoją, verta viską fiksuoti – rašytis kraujospūdžio rodmenis, kad paskui galėtumėte parodyti gydytojui. Tai padės suprasti, ar problema yra nuolatinė, ar tai tik vienkartinis atvejis“, – pataria vaistininkė.
Ne mažiau svarbu stebėti ir pulsą. Anot jos, normalus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti nuo 60 iki 80 dūžių per minutę.
„Jei pulsas ramybėje siekia daugiau nei 90, jau reikėtų sunerimti – tai signalas, kad kažkas organizme vyksta ne taip“, – priduria specialistė.
Vaistininkė priminė, kad tiek padidėjęs kraujospūdis, tiek greitas pulsas – tai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Laiku pastebėjus ir ėmusis priemonių, galima išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Kada būtina pradėti vartoti vaistus kraujospūdžio mažinimui?
Nors daugelis žmonių, sužinoję apie padidėjusį kraujospūdį, tikisi iš pradžių „susitvarkyti“ natūraliais būdais, ne visada to pakanka. Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad svarbu nepraleisti momento, kai jau būtina įsikišti vaistais – kitaip pasekmės gali būti rimtos.
„Jei žmogus keičia gyvenimo būdą – pradeda sveikiau maitintis, daugiau judėti, mažina stresą – ir maždaug per tris mėnesius spaudimas vis tiek išlieka aukštas, jau reikėtų rimtai susimąstyti. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją ir dažniausiai pradedamas gydymas vaistais“, – sakė vaistininkė.
Tačiau kai kuriais atvejais, pasak jos, delsti nereikėtų nė dienos.
„Jei kraujospūdis dažnai viršija 160/100 mmHg, gydymas vaistais pradedamas iš karto. Čia jau net nekalbama apie jokius bandymus su žolelėmis – tokiu atveju rizikuoti būtų tiesiog neatsakinga“, – aiškiai įvardijo J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Dar viena svarbi priežastis nedelsti – organų pažeidimų požymiai. Anot specialistės, jei jau fiksuojamas širdies raumens padidėjimas, baltymas šlapime, pakitusi rega, tai yra ženklai, kad hipertenzija daro realią žalą organizmui.
„Taip pat jei žmogus turi rizikos veiksnių – rūko, serga cukriniu diabetu, turi aukštą cholesterolį ar antsvorį – gydytojai dažniausiai nelaukia ir paskiria vaistus iš karto“, – pasakojo ji.
Paveldimumas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Jei šeimoje yra sergančių hipertenzija, gydytojai neretai imasi aktyvesnio gydymo, nelaukdami, kol pasireikš komplikacijos.
Svarbiausia – nesistengti visko spręsti savarankiškai. Jei kraujospūdis nuolat viršija normas, būtina jį stebėti, registruoti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
