Nors „Sodros“ biudžete kasmet lieka šimtai milijonų eurų pertekliaus, daugelis Lietuvos pensininkų ir toliau gyvena skurde. Ekonomistai vis garsiau kelia klausimą – kodėl pensijos Lietuvoje išlieka vienos mažiausių Europoje, jei pinigų sistemoje netrūksta?
Ekspertų vertinimu, problema slypi ne tik ekonomikoje, bet ir politiniuose sprendimuose. Dalis specialistų mano, kad milijardiniai rezervai kaupiami pensininkų sąskaita, o reali žmonių padėtis dėl to nesikeičia.
Pensijoms Lietuva skiria gerokai mažiau nei Europa
Lietuva pensijoms skiria apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo metu Europos Sąjungos vidurkis viršija 12 proc.
Tai reiškia, kad valstybė pensijų sistemai išleidžia gerokai mažiau nei daugelis kitų Europos šalių. Dėl to ir pačios pensijos išlieka mažos.
Nors „Sodra“ kasmet surenka daugiau pinigų nei išleidžia, didesnė dalis šių lėšų pensininkų nepasiekia. Vietoje to, sukauptas perteklius naudojamas bendram valstybės finansų balansui gerinti ir biudžeto deficitui mažinti.
Būtent dėl to vis dažniau keliamas klausimas – kodėl milijardai lieka rezervuose, kai dalis senjorų sunkiai suduria galą su galu?
Kur dingsta „Sodros“ milijardai?
Ekonomistas Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad „Sodros“ rezerve jau sukaupta apie 6 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug po 10 tūkst. eurų kiekvienam pensininkui.
Pasak jo, dalį šių pinigų būtų galima skirti pensijų didinimui jau dabar. Tačiau valdžia tokius siūlymus vadina neatsakingais.
R. Lazutka mano priešingai. Jo teigimu, tikroji problema yra ta, kad „Sodros“ perteklius padeda dengti valstybės biudžeto skylę, o pensininkai lieka gyventi su mažomis išmokomis.
Anot ekonomisto, valstybė nenori ieškoti papildomų pajamų šaltinių ar didinti mokesčių, todėl rezervai faktiškai saugomi pensininkų sąskaita.
Kodėl valdžia neskuba didinti pensijų?
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė aiškino, kad dabartinis „Sodros“ perteklius nėra nuolatinis. Pasak jos, dalį papildomų lėšų šiuo metu sukuria pokyčiai antroje pensijų pakopoje.
Ji pabrėžė, kad rezervas reikalingas ateities krizėms ir senėjančiai visuomenei. Anot ekonomistės, Lietuva jau skaudžiai pajuto, ką reiškia neturėti finansinio rezervo per 2009 metų krizę, kai teko mažinti pensijas ir viešojo sektoriaus išlaidas.
Vis dėlto specialistė pripažino, kad dalį pertekliaus būtų galima svarstyti skirti spartesniam pensijų augimui.
Pensijos Lietuvoje vis dar nepadengia būtiniausių išlaidų
Lietuva išlieka tarp valstybių, kuriose vidutinės pensijos neužtenka pagrindinėms pragyvenimo išlaidoms padengti.
Skaičiuojama, kad vidutinė lietuviška pensija padengia tik apie 85 proc. būtinųjų išlaidų. Tai reiškia, kad daliai senjorų tenka taupyti net maistui, vaistams ar komunaliniams mokesčiams.
Tuo metu kai kuriose Europos valstybėse situacija visiškai kitokia. Pavyzdžiui, Liuksemburge vidutinė pensija daugiau nei dvigubai viršija pagrindines pragyvenimo išlaidas.
Ekspertai sutaria, kad Lietuvos pensijos po truputį auga, tačiau skirtumas nuo Vakarų Europos išlieka labai didelis.
Ekspertai įspėja – problema niekur nedings
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad pensijos Lietuvoje auga sparčiau nei atlyginimai, tačiau to vis dar nepakanka.
Anot jo, viena didžiausių problemų išlieka per mažos valstybės biudžeto pajamos. Dėl šešėlinės ekonomikos ir mažesnių mokesčių surenkama mažiau pinigų, nei reikėtų tiek pensijoms, tiek kitoms valstybės reikmėms.
Ekonomistas taip pat mano, kad dalį „Sodros“ rezervo ateityje būtų galima investuoti pelningiau, kad šie pinigai generuotų didesnę grąžą ir padėtų finansuoti būsimas pensijas.
Tačiau aišku viena – kol kas milijardai kaupiasi rezervuose, o daugelis Lietuvos pensininkų ir toliau gyvena skaičiuodami kiekvieną eurą.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
