Ukrainos oro gynyba išgyvena giliausią krizę nuo Rusijos invazijos pradžios – šalyje visiškai išseko JAV gamybos „Patriot“ sistemų perėmimo raketų atsargos. Per pastaruosius kelis mėnesius Maskva iš esmės pakeitė savo taktiką ir prieš Ukrainos sostinę pradėjo rengti masines, kartais net kelis kartus per savaitę pasikartojančias balistinių raketų atakas. Ši agresyvi strategija tyčia išeikvojo brangius gynybinio skydo išteklius, todėl Kyjivas ir kiti kritiniai šalies centrai tapo visiškai pažeidžiami moderniausioms Rusijos raketoms.
„Patriot“ (ypač PAC-3 versija) išlieka vienintelė Ukrainos turima ginkluotė, galinti patikimai ir efektyviai sunaikinti viršgarsines bei balistines raketas. Puikiai tai suprasdama, Rusija intensyvina atakas, siekdama kiekybe palaužti ribotus resursus. Nors Ukrainos gynybos pajėgos šiuo metu numuša apie 90% rusiškų dronų ir virš 80% sparnuotųjų raketų, balistinių raketų perėmimo rodiklis dramatiškai nukrito žemiau 30%. Šio lūžio pasekmės buvo akivaizdžios per pastarojo meto masinius puolimus, kai virš sostinės regiono oro gynybai nepavyko sustabdyti nė vienos iš paleistų balistinių bei hipergarsinių „Zircon“ raketų. Tai tapo tiesiogine tuščių „Patriot“ sandėlių pasekme. Be veikiančių perėmimo raketų Kyjivo danguje atsivėrė pavojingas pažeidžiamumo langas, leidžiantis Rusijos „Zircon“, „Kinžal“ ir „Iskander“ raketoms netrukdomai naikinti civilinę bei energetinę infrastruktūrą.
Šį Ukrainos „Patriot badą“ lemia ne tik logistikos problemos, bet ir globalus ginkluotės deficitas. JAV karinės pramonės milžinė „Lockheed Martin“ tiesiog nespėja patenkinti paklausos, o padėtį pasaulyje drastiškai pablogino suintensyvėję konfliktai Artimuosiuose Rytuose.
JAV pajėgos ir Persijos įlankos šalys ten sunaudojo milžinišką kiekį priešraketinės gynybos sistemų raketų, kurias dabar bando skubiai kompensuoti, taip dar labiau apribodamos tiekimą Ukrainai. Siekdamas apsaugoti šalį, prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai paprašė sąjungininkų skubiai suteikti bent 300 „Patriot“ raketų artimiausiam laikotarpiui. Vis dėlto partneriai Europoje dažniausiai išgali perduoti tik po kelis vienetus vienu metu, nes patys baiminasi palikti spragas savo nacionaliniame saugume. Be to, rusiškų balistinių raketų gamybos apimtys (apie 700–800 vienetų per metus) jau lenkia metinius JAV „Patriot“ gamybos pajėgumus, skirtus visam pasauliui.
Siekdama išbristi iš šios krizės, Ukraina keičia savo ilgalaikę gynybos strategiją ir veikia keliomis kryptimis. Neseniai JAV pritarė istorinei licencijai, leidžiančiai Ukrainai pačiai vietoje gaminti „Patriot“ raketas. Nors tai strateginis pasiekimas, ekspertai įspėja, kad gamyklų statyba, technologijų perdavimas ir tiekimo grandinių sureguliavimas užtruks mažiausiai 12–18 mėnesių, todėl šiandieninių problemų tai neišspręs. Paraleliai Ukraina kartu su devyniomis Europos šalimis kuria pigesnę bei greičiau pagaminamą alternatyvą – sistemą „Freyja“, o Ukrainos gynybos bendrovė „Fire Point“ jau pradėjo bandyti vietinės gamybos antibalistines raketas „FP-7.x“.
Nors šie politiniai susitarimai dėl gamybos lokalizavimo žada saugesnę ateitį, šiuo metu Kyjivas susiduria su tiesioginiu išgyvenimo klausimu. Jei Vakarų sąjungininkai neatvers savo strateginių rezervų ir neperduos papildomų raketų atsargų artimiausiomis savaitėmis, Rusijos balistinis teroras prieš Ukrainos miestus gali pasiekti kritinį tašką, kurio pasekmės bus skaudžios tiek civiliams gyventojams, tiek visam frontui.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
