Vokietijoje šiais metais užregistruota apie 5120 su karščiu susijusių mirčių, dauguma jų – per birželio pabaigos karščio bangą, kuri daugiau nei savaitei paralyžiavo didžiąją dalį Europos, teigia šalies nacionalinė visuomenės sveikatos agentūra – Roberto Kocho institutas (RKI).
Šis statistika pabrėžia didėjantį ekstremalių karščių mirtingumą visame žemyne – per tą patį laikotarpį užregistruota daugiau nei 10 tūkst. mirčių, skelbia „Reuters“. Ekonomistai perspėja, kad ekstremali vasara gali paveikti ne tik namų ūkių biudžetus, bet ir išauginti maisto kainas.
Mirtinas birželis visoje Europoje
Preliminarūs Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad paskutinę pilną birželio savaitę mirė 5486 žmonės – tai daugiau nei 2022–2025 m. mediana. RKI didžiąją dalį šių metų mirčių priskyrė birželio pabaigos karščio bangai, kai vidutinė savaitės temperatūra gerokai viršijo 20 laipsnių Celsijaus. Didžioji dauguma aukų buvo pagyvenę žmonės, apie 4270 buvo 75 metų ir vyresni.
Aukų gerokai padaugėjo ir už Vokietijos ribų. „Reuters“ duomenimis, Europos šalys per birželio pabaigos karščio bangą kartu pranešė apie daugiau nei 10 tūkst. papildomų mirčių, iš kurių daugiau nei 9 tūkst. – tarp 65 metų ir vyresnių žmonių, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) remiamo mirtingumo stebėjimo tinklo „EuroMOMO“ duomenimis.
Ispanijoje užregistruota daugiau nei tūkstantis su karščiu susijusių mirčių – daugiau nei dvigubai daugiau nei 2025 m. birželį, o Prancūzijoje – dar tūkstantis papildomų mirčių. Italija šiuo metu išgyvena trečiąją ekstremalaus karščio bangą, o liepos 17 d.
16 miestų buvo paskelbtas aukščiausias „raudonojo pavojaus“ lygis.
Europa šyla greičiau nei kiti žemynai
Krizė atspindi platesnę tendenciją, kurią nustatė Pasaulio meteorologijos organizacija, balandžio mėnesį paskelbusi Europą sparčiausiai šylančiu žemynu Žemėje. Senasis žemynas šyla maždaug dvigubai greičiau nei pasaulinis vidurkis.
Birželį paskelbtame „World Weather Attribution“ tyrime nustatyta, kad iškastinio kuro išmetimas vos per kelis dešimtmečius „sparčiai pablogino“ Europos karščio bangas.
Birželio pabaigoje, daugėjant mirčių nuo karščio, PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ekstremalius karščius pavadino „tyliuoju žudiku“.
Kelia grėsmę maisto kainoms 2027-aisiais
Be žmogiškųjų nuostolių, ekonomistai perspėja, kad ekstremali vasara gali paveikti namų ūkių biudžetus. „Oxford Economics“ prognozuoja, kad euro zonos maisto infliacija 2027 m. išaugs iki maždaug 3 proc., palyginti su 1,6 proc. 2026 m. birželį, nes pasėlių žala veikia tiekimo grandines.
„Manome, kad šios vasaros karščio bangos kitais metais bus stipresnis maisto kainų augimo variklis nei karas“, – sakė Tomas Dvorakas, „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas, turėdamas omenyje ankstesnį Izraelio ir Irano konfliktą.
Įmonė apskaičiavo, kad vien oro sąlygų poveikis kitais metais maisto infliaciją gali padidinti iki vieno procentinio punkto, o poveikis bus didžiausias 2027 m. pirmą pusmetį.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
