Iki paramediko Manto Sadausko nužudymo Lietuvos teismuose buvo nagrinėjama vienintelė su juo ir žiauriu nusikaltimu įtariama Justina Gaigalaite susijusi civilinė byla.
Joje ne tik buvo sprendžiami nekilnojamojo turto dalybų po santuokos nutraukimo klausimai, bet ir atsirado dar vienas žmogus – trečiuoju asmeniu byloje panoro būti įtrauktas J. Gaigalaitės tėvas.
Sprendžiant iš nuasmenintų teismo dokumentų, jis skundo surašymo dieną sužinojo, kad teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutraukė jo dukros ir M. Sadausko santuoką, taip pat padalijo turtą, tačiau jo į bylą kaip kreditoriaus neįtraukė.
Įtariamosios nužudymu tėvas prašė panaikinti ankstesnį teismo sprendimą ir įtraukti į bylą jį trečiuoju asmeniu. Taip pat prašė nutraukiant santuoką užtikrinti, kad turtas nebūtų dalijamas jo sąskaita.
Iš dokumentų taip pat matyti, kad sulaikytoji įtariamoji nesutiko su skyrybomis kaip tik dėl turto padalijimo.
Dėl skyrybų kaltino Mantą
J. Gaigalaitė anksčiau kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo M. Sadausko kaltės.
Ji prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja bei priteisti iš M. Sadausko materialinį išlaikymą – kiekvienam vaikui po 300 eurų, iki jiems sueis 18 metų.
Moteris teismo prašė santuokoje įgytą turtą, t. y. vieno kambario butą (10,7 tūkst. eurų vertės) padalinti šalims pusiau, pripažįstant butą asmenine šalių nuosavybe.
J. Gaigalaitė siekė, kad teismas jai priteistų 2006 m. gamybos automobilį (2 tūkst. eurų vertės) ir motociklą (1 tūkst. eurų vertės).
Iš atsakovo M. Sadausko moteris prašė priteisti papildomai 2 tūkst.
eurų neturtinės žalos bei 7,2 tūkst. eurų įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, susidariusį už tam tikrą laikotarpį.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. gegužės 15 d. nusprendė nutraukti Justinos ir Manto Sadauskų santuoką.
Tiesa, tas padaryta ne tuo pagrindu, kurio siekė J. Gaigalaitė. Teismas santuoką nutraukė ne dėl vieno, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Dukros ir tėvo skundai
Netrukus po to J. Gaigalaitės tėvas pateikė teismui apeliacinį skundą dėl 2025 m. gegužės 15 d. teismo sprendimo.
Vyras prašė teismo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Taip pat prašė nutraukiant santuoką užtikrinti, kad turtas nebūtų dalijamas (kreditoriaus) sąskaita, kaip ir nebūtų nustatomi faktai susiję su jo turtu.
Apie tai, kad jis yra dukros kreditorius vyras tikino nurodęs dar dalyvaudamas ankstesniuose teismo posėdžiuose. Įtariamosios nužudymu tėvas aiškino, kad namą dukra pirko sau, tik įregistravo jo vardu. Maža to, anot jo, namas buvo pirktas neilgai trukus po to, kai dukra išėjo iš šeimos namų.
Byloje yra užsimenama apie neįvardytą skaičių butų. J. Gaigalaitės tėvas dar teismo proceso metu ne kartą akcentavo, jog butai priklauso jam, yra įsigyti už jo iš darbo užmokesčio gautas pajamas.
„Teismas taip pat turėjo pastebėti mano gaunamų pajamų mėnesinį dydį bei tai, jog iki pirkimo sandorio sudarymo įsigyjant nekilnojamąjį turtą bei po jo iš atsakovo M. Sadausko bei mano dukros įnašų ar įplaukų į mano sąskaitą nebuvo“, – teisme anksčiau kalbėjo vyras.
Tik po skyrybų bylos jis esą sužinojo, kad nutraukus dukros santuoką, buvo padalintas ir jo namas ar nustatyti juridiniai faktai dėl jo.
J. Gaigalaitė taip pat buvo pateikusi atskirą skundą ir prašė tėvą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Moteris teigė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ji tėvo nelaikė kreditoriumi, kadangi nesitikėjo, kad teismas pasisakys ir dėl jos tėvo teisių ir pareigų.
„Teismas byloje ėmėsi vertinti tėvo butų nuomos verslą, kurį vykdžiau aš. Taigi, skaičiuodamas tėvo finansus ir turtą, pasisakydamas, kad faktiškai tėvo namas priklauso man, teismas savo sprendimu sukūrė tėvo teises ir pareigas, o man, ko proceso metu nesitikėjau – galimybes pretenduoti į tėvo namą“, – savo atsiliepime teigė moteris.
Šioje civilinėje byloje teismas taip ir nesuspėjo padėti galutinio taško. Nužudžius atsakovu byloje įvardyta M. Sadauską, teismui liko vienintelis kelias – nutraukti bylą.
