„Paprašėme respondentų įsivaizduoti, kad Rusija įsiveržia į tam tikras Europos šalis, ir atsakyti, ar jie pritartų Ukrainos kariuomenės dalyvavimui ginant tokias šalis: Moldovą, Lenkiją, Baltijos valstybes (Lietuvą, Latviją, Estiją) ir Suomiją“, – rašoma „Rating Group“ internetinėje svetainėje.
Rezultatai rodo, kad absoliuti dauguma ukrainiečių pritartų Ukrainos kariuomenės dalyvavimui ginant Baltijos valstybes Moldovą, Suomiją ir Lenkiją.
Lietuva – sąrašo viršuje. Štai kokie apklausos rezultatai:
- Lietuva: 63 % – pritartų, 33 % – nepritartų
- Latvija: 62 % – pritartų, 33 % – nepritartų
- Estija: 61 % – pritartų, 33 % – nepritartų
- Moldovija: 60 % – pritartų, 35 % – nepritartų
- Suomija: 59 % – pritartų, 33 % – nepritartų
- Lenkija: 58 % – pritartų, 37 % – nepritartų
VSD: Rusijos retorika yra gerokai paaštrėjusi
Nors konvencinė karinė grėsmė artimiausiu metu išlieka maža, o bendras grėsmės lygis šalyje nėra išaugęs, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pastebi agresyvėjančią bei radikalesnę Rusijos retoriką, sako institucijos vadovas Remigijus Bridikis.
„Tam tikra retorikos prasme jis (grėsmės lygis – ELTA) yra išaugęs, nes retorika agresyvėja, jos pasirinkti taikiniai ir grasinančios žinutės, veiksmai, kuriais yra grasinama šiuo atveju iš priešininko pusės – jie yra radikalesni. Bendrai paėmus, negalėčiau sakyti, kad grėsmės lygis išaugęs, bet retorika gerokai paaštrėjusi“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė R. Bridikis.
Pasak VSD vadovo, Rusijai susiduriant su sunkumais mūšio lauke Ukrainoje, prieš Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes yra stiprinamos informacinės operacijos, kuriomis siekiama mažinti paramą Kyjivui ir kelti abejones dėl šalies saugumo.
„Turėtume suprasti, kad pirmiausia yra vykdoma informacinė operacija mūsų atžvilgiu, spaudžiant mus atsisakyti, ar riboti paramą Ukrainai, nes Ukraina šiuo metu yra aktyvi karine prasme ir Rusijai skauda (…).
Auginti įtampą, kad būtų atsisakyta (parama – ELTA) ir mes patys abejotumėme savo saugumu, remdami Ukrainą. Gali būti ir platesnio plano dalis, kurio mes irgi neatsisakome – informaciniame lauke, spaudime tu gali organizuoti tam tikras provokacijas, prisidengiant informaciniu fonu ir grasinimais, kurie dabar yra į kairę ir į dešinę skleidžiami“, – teigė jis.
„Visokių situacijų galime turėti, bet šiuo atveju viena dalis – ką priešininkas mato, ką jis planuoja daryti. Kita dalis – kaip mes pasiruošę. Ir mums šiuo atveju nėra svarbu, kieno dronai mūsų teritorijoje sklando ir kuria kryptimi, bet turime savo erdvę kontroliuoti, gebėti valdyti situaciją“, – akcentavo R. Bridikis.
Kaip skelbė ELTA, pastaruoju metu, Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.
Tuo pačiu metu Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
