Netekome iškilaus Sūduvos krašto etnokultūros, istorijos puoselėtojo, švietėjo ir publicisto, buvusio politinio kalinio, pogrindinės spaudos bendradarbio, Vilniaus zanavykų bendrijos įkūrėjo, Šakių garbės piliečio ir visų mūsų gero bičiulio Albino Vaičiūno, skelbia Lietuvos žurnalistų sąjunga.
Albinas Vaičiūnas gimė 1933 m. birželio 15 Gegužiuose, Šakių rajone. 1961 m. baigė Vilniaus prekybos technikumą, 1970 m. – Vilniaus universitete ekonomiką.
Kalintas lageryje
Mokydamasis Kriūkų gimnazijoje 1950 m su kitais įkūrė pogrindinę pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos jaunimo vyčių sąjungą. Šios sąjungos nelegaliame laikraštyje „Laisvės keliu” skelbė straipsnius patriotine tematika. 1951 m. buvo suimtas ir nuteistas 25 m. kalėti. Kalintas Vorkutos lageriuose.
1956 grįžo į Lietuvą. Dirbo turistinėse organizacijose, knygų prekyboje. Lietuvos radijui rengdavo laidas apie knygų naujienas. 1970 m. su R. Šalūga įsteigė Martyno Mažvydo bibliofilų klubą.
1994-2001 m. buvo Beatričės Grincevičiūtės memorialinio muziejaus Vilniuje direktorius.
1989-2013 m. Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas. Nuo 1993 m. Prano Vaičaičio draugijos pirmininkas.
Leido knygas
Periodikoje paskelbė straipsnių apie Sūduvos, Zanavykijos istoriją, jų žymius žmonės, recenzijų, kritikos ir kultūros straipsnių, atsiminimų. Šį nuoširdų ir šiltą žmogų zanavykai vadino krašto ambasadoriumi ir kalbančiąja enciklopedija.
Nuo 1991 jis buvo Lietuvos žurnalistų draugijos narys, nuo 2015 m. – garbės narys.
Išleido knygas „Lietuvos TSR turistinės bazės” (lietuvių ir rusų k., 1970), „Amžininkų atsiminimai apie Ilguvą” (1987), „Kriūkų apylinkės praeitis” (1989), „Kriūkų valsčiaus žmonės” (1991), „Stasio Šilingio gyvenimo kelias” (2005, 2009), „Ilguva amžininkų atsiminimuose” (2008), „Paežerėliai: praeitis, bažnyčia, parapija, žmonės” (2010).
Išleido lankstinukus apie J. Pikčilingį, P. Dielininkaitį, P. Būčį, B. ir J. Paukščius, daugelį kitų. Išleido poeto P. Lemberto poezijos rinkinius „Šaukiu, o Nemune” (1992), „Tėvynės drobės” (1994), „Menu birželį” (1996) ir „Širdis skambėjo dainomis” (1997).
Suteiktas garbės piliečio vardas
1999 m. jam suteiktas Šakių rajono garbės piliečio vardas. 2003 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, 2005 m. Lenkijos Aukso kryžiaus ordinu, 2008 m.- Marijampolės apskrities garbės ženklu, 2013 m. medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai” (2013).
Apie A. Vaičiūną yra išleistos dvi knygos: „Kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas” (Marijampolė, 1998) ir „Albinas Vaičiūnas publicistikos, žurnalistikos ir knygų platinimo baruose” (bibliografijos rodyklė, Vilnius, 2008).
Lietuvos žurnalistų šeima, kulturos darbuotojai neteko talentingo publicisto, pasišventusio kraštotyrininko ir gero bičiulio.
Amžinąjį Atilsį ištikimam Lietuvos sūnui. Nuoširdi užuojauta jo žmonai Albinai, dukroms, visai Vaičiūnų giminei, draugams, bendražygiams ir bičiuliams.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
