Kodėl sėdimas darbas pavojingas jūsų organizmui
Šiuolaikinis gyvenimo būdas vis dažniau verčia žmones praleisti valandas prie kompiuterio ar automobilyje. Ilgalaikis sėdėjimas, pasak gydytojų, tapo naująja „rūkymo forma“ – tyliai, bet užtikrintai žalojančia sveikatą. Statistika rodo, kad biuruose dirbantys žmonės dažniau kenčia nuo nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, stuburo problemų bei kraujotakos sutrikimų. Tačiau gera žinia ta, kad daugelio šių pasekmių galima išvengti laikantis kelių paprastų, moksliškai pagrįstų taisyklių.
Pirmasis žingsnis – sąmoninga mityba
Tinkama mityba yra vienas iš pagrindinių būdų kompensuoti sėslaus darbo poveikį. Ilgai sėdint medžiagų apykaita lėtėja, todėl svarbu rinktis maistą, kuris palaiko energijos balansą, bet neapkrauna virškinimo sistemos. Rekomenduojama valgyti daugiau šviežių daržovių: brokolius, burokėlius, Briuselio kopūstus, morkas, šparagus, batatus ir paprikas. Šios daržovės aprūpina organizmą antioksidantais ir skaidulomis, kurios padeda išvalyti organizmą nuo toksinų. Iš vaisių ypač naudingi obuoliai, citrusiniai vaisiai, mangai, vynuogės ir ananasai. Jie suteikia energijos, stiprina imunitetą ir palaiko gerą nuotaiką darbo metu.
Uogos – kasdienis sąjungininkas prieš nuovargį
Ekspertai pabrėžia, kad uogos turėtų tapti kasdienės mitybos dalimi. Mėlynės, avietės, braškės ir spanguolės gausios antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo oksidacinio streso, dažnai sukeliamo ilgo sėdėjimo ir prasto oro biuruose. Vos saujelė uogų per dieną pagerina kraujotaką ir padeda išlaikyti budrumą visos darbo dienos metu.
Judėjimas – geriausias vaistas nuo sėslaus gyvenimo
Po darbo daugelis nori tiesiog atsipalaiduoti ant sofos, tačiau toks poilsis nepadeda kūnui atsigauti. Fizinė veikla turi tapti kasdienės rutinos dalimi. Net ir trumpas pasivaikščiojimas po darbo ar 15 minučių tempimo pratimai ryte gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti raumenų įtampą. Specialistai rekomenduoja:
- kas valandą atsikelti nuo stalo ir pajudėti bent 3–5 minutes;
- naudoti laiptus vietoj lifto;
- išbandyti „aktyvų poilsį“ – ėjimą, plaukimą, važinėjimą dviračiu ar jogos užsiėmimus.
Reguliarus judėjimas padeda išvengti raumenų atrofijos, stiprina stuburą ir net gerina koncentraciją.
Profilaktika – raktas į ilgaamžiškumą
Net jei jaučiatės gerai, tai dar nereiškia, kad organizmas nepatiria streso. Gydytojai primena, kad sėdimas darbas padidina diabeto, aukšto kraujospūdžio ir cholesterolio riziką. Todėl būtina reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus – bent kartą per metus tikrintis kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir cholesterolio lygį. Tokie patikrinimai leidžia laiku pastebėti pokyčius ir imtis priemonių dar prieš pasireiškiant simptomams.
Papildomi įpročiai, padedantys išlaikyti sveikatą
Norint sumažinti sėslaus darbo žalą, svarbu laikytis kelių kasdieninių įpročių. Gerkite pakankamai vandens – apie 1,5–2 litrus per dieną, kad palaikytumėte normalią kraujotaką. Ribokite druskos kiekį iki 5 gramų per dieną, nes perteklius didina kraujospūdį. Taip pat stenkitės įtraukti į dienotvarkę trumpas pertraukas, per kurias galėtumėte pavaikščioti ar atlikti kvėpavimo pratimus – jie mažina stresą ir įtampą.
Sveikas kūnas – produktyvaus darbo pagrindas
Sėdimas darbas pats savaime nėra nuosprendis sveikatai, jei žmogus moka pasirūpinti savo kūnu. Subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir profilaktiniai tyrimai leidžia ne tik išvengti ligų, bet ir jaustis energingai bei susikaupus. Tereikia vos kelių naujų įpročių, kad ilgos valandos prie kompiuterio nebūtų našta jūsų sveikatai, o taptų produktyvaus ir sąmoningo gyvenimo dalimi.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
