Kodėl daugelis klysta kasdami dirvą rudenį
Ruduo – tai metas, kai sodininkai Lietuvoje ruošia savo sklypus žiemai. Tradiciškai daugelis įsitikinę, kad rudeninis kasimas – būtinas darbas, be kurio žemė pavasarį nebus derlinga. Tačiau agronomai įspėja, jog tai – ne visada tiesa. Kai kuriais atvejais kasimas gali net pakenkti dirvožemiui, sunaikinti jame esančius naudingus organizmus ir sumažinti būsimą derlių. Todėl labai svarbu suprasti, kada kasimas tikrai naudingas, o kada geriau palikti žemę ramybėje.
Kada verta kasti sodą rudenį
Jei jūsų sodo dirvožemis sunkus, molingas arba ilgainiui tapo suspaustas, rudens kasimas bus tik į naudą. Gilus purenimas pagerina oro ir drėgmės cirkuliaciją, o žiemą šalčiai suskaido didesnius žemės grumstus. Dėl to pavasarį žemė tampa purus ir lengviau įdirbama.
Kasimas taip pat rekomenduojamas, kai norite sumažinti kenkėjų populiaciją. Dirvą apverčiant, daugelis vabzdžių lervų, grybelių sporų ir ligų sukėlėjų iškeliami į paviršių, kur jie žūsta nuo šalčio. Tai natūralus, saugus ir ekologiškas būdas apsisaugoti nuo augalų ligų be cheminių priemonių.
Dar viena priežastis, kodėl verta iškasti dirvą – jei šį sezoną augo šakniavaisiai, tokie kaip morkos, burokėliai ar bulvės. Po jų nuėmimo žemė paprastai būna sutankėjusi, todėl ją būtina purenti, kad atsigautų struktūra ir pagerėtų oro bei vandens pralaidumas.
Kada kasimas gali pakenkti dirvai
Ne visi dirvožemiai mėgsta intensyvų kasimą. Lengvi, purūs ar smėlingi dirvožemiai išlaiko drėgmę ir orą natūraliai, todėl giliai jų kasti neverta.
Jei laikotės ekologinės daržininkystės principų, gilus kasimas taip pat nerekomenduojamas. Jis sunaikina naudingus mikroorganizmus, sliekus ir grybelius, kurie sudaro natūralų derlingą sluoksnį. Tokiais atvejais pakanka lengvai supurenti tik viršutinį 5–7 centimetrų dirvos sluoksnį ir uždengti jį organiniu mulčiu – šiaudais, lapais ar kompostu.
Kasimo nereikia ir tuomet, kai auginamos žaliosios trąšos
Jei jūsų sklype pasėtos žaliosios trąšos – pavyzdžiui, garstyčios, rugiai ar facelijos – jų nereikėtų iškasti. Šie augalai natūraliai praturtina dirvą organinėmis medžiagomis ir apsaugo ją nuo erozijos. Tereikia juos nupjauti ir palikti ant paviršiaus – per žiemą jie supus, o pavasarį taps vertingu humuso sluoksniu.
Papildomi patarimai iš patyrusių sodininkų
• Rudenį kasti reikėtų tik sausomis dienomis – šlapia dirva praranda struktūrą ir sunkiau atgauna purumą.
• Po kasimo verta palikti žemę grumstais – žiemos šalčiai natūraliai ją susmulkina ir dezinfekuoja.
• Jei dirva labai rūgšti, prieš kasant galima pabarstyti pelenais arba dolomito miltais – tai padės sureguliuoti pH balansą.
• Po kasimo nepamirškite uždengti dirvos mulčiu ar lapais, kad žiemos metu neišgaruotų drėgmė.
Kaip pasirinkti tinkamiausią sprendimą savo sodui
Ne visada reikia kasimo – kai kuriais atvejais žemei naudingiau „pailsėti“. Jeigu dirva derlinga, puri ir reguliariai tręšiama organinėmis medžiagomis, geriau jos netrikdyti. Leiskite natūraliems procesams atkurti mikroflorą ir išlaikyti balansą. Tačiau jeigu jūsų sklypas kenčia nuo kenkėjų ar yra per daug suspaustas, kasimas taps efektyviu sprendimu.
Rudens darbų prasmė – ne jėga, o išmintis
Svarbiausia suprasti, kad žemės priežiūra nėra vien mechaninis darbas. Kiekvienas veiksmas – nuo kasimo iki mulčiavimo – turi būti pritaikytas konkrečiam dirvožemio tipui. Perteklinis kasimas gali sunaikinti tai, kas dirvai brangiausia – jos gyvybingumą. Todėl stebėkite savo žemę, pažinkite ją ir taikykite tik tai, kas jai iš tikrųjų reikalinga. Tada pavasarį ji atsidėkos jums gausiu, sveiku ir tvirtu derliumi.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
