20 sekundžių pavyzdys, kuriame labiau tikėtina, kad jus suklups ne matematika, o pasitikėjimas savimi.
Yra užduočių, kurios visai neatrodo pavojingos. Viena eilutė, pažįstami skaičiai, nieko bauginančio. Būtent todėl jos taip gerai veikia. Žmogus pažvelgia į pavyzdį, akimirksniu nusprendžia, kad gali jį įveikti be menkiausių pastangų, ir būtent tada pradeda daryti klaidas.
Tas pats nutinka ir su tokiais uždaviniais: iš pradžių smegenys džiaugiasi, kad viskas paprasta, tada skuba ir po kelių sekundžių paaiškėja, kad atsakymas kažkaip nesutampa. Ne todėl, kad pavyzdys sudėtingas, o todėl, kad trumpi uždaviniai labai linkę įstrigti automatiniame mąstyme.
Štai kas įdomu. Tai ne mokyklinis testas, ne ilga veiksmų seka ar kažkas iš vadovėlio, kurį norite uždaryti per dvi sekundes. Tai paprastas pavyzdys, kuris patikrina vieną labai realų dalyką: ar galite tinkamu momentu neskubėti anksčiau nei jūsų pačių skaičiavimas.
Kodėl tokius pavyzdžius taip lengva suvokti?
Trumpi pavyzdžiai labiau erzina nei ilgi dėl vienos priežasties: jie atrodo pernelyg lengvi. Atlikdamas ilgą užduotį, žmogus bent jau pasiruošia būti dėmesingesnis. Tačiau čia dažniausiai kyla mintis: tai nesąmonė.
Tačiau būtent tokiuose pavyzdžiuose atrandame tai, kas mums nuolat nutinka kasdieniame gyvenime. Pamatome pažįstamą konstrukciją, suvokiame ją visą, neskaitome jos iki galo ir mintyse skubame ieškoti atsakymo. Tai ne matematinio talento, o labai sąžiningas susikaupimo testas.
Ir kas ypač įdomu: kuo tvarkingesni ir „ramesni“ atrodo skaičiai, tuo lengviau atsipalaiduoti prieš juos. Šiame pavyzdyje yra būtent šie spąstai.
Pratimas
Išspręskite mintyse per 20 sekundžių:
1440 ÷ 12 + 39 × 8 = ?
Kodėl skaičius 1440 atrodo toks patogus?
Yra vienas keistas dalykas, kurio daugelis žmonių net nepastebi. Smegenys skaičių 1440 suvokia kaip beveik „klusnų“. Jis sklandus, pažįstamas ir nekonfrontacinis. Ir tai nėra atsitiktinumas: 1440 minučių yra lygiai viena diena .
Tokie skaičiai pasąmoningai ramina žmogų. Atrodo, kadangi pradžia tokia sklandi, visa problema sklandžiai klostysis. Tačiau staiga atsiranda antroji dalis, kur nebereikia spėlioti, o iš tikrųjų skaičiuoti.
Štai kodėl trumpos užduotys tokios naudingos protui. Jos greitai atskleidžia tašką, kai pradedate pasikliauti ne dėmesiu, o inercija.
Ką tokie pavyzdžiai apskritai ugdo?
Minties skaičiavimas naudingas ne tik tiems, kurie mėgsta matematiką. Tai vienas paprasčiausių dėmesio pratimų. Jums nereikia mokytis nieko ypatingo. Jums tereikia suprasti žingsnių tvarką, neprarasti tarpinių rezultatų ir nepakeisti sprendimo spėlionėmis.
Iš esmės tai greitas minčių aiškumo patikrinimas. Jis ypač gerai veikia dienos viduryje, kai apima nuovargis, mintys lekia į viršų, o smegenys trokšta viską supaprastinti. Tokiomis akimirkomis trumpas pavyzdys greitai parodo, kiek esate susikaupęs.
Ir yra dar vienas gana juokingas dalykas: suaugusieji dažnai klysta spręsdami tokias problemas lengviau nei vaikai. Paprasčiausiai todėl, kad suaugusieji yra per daug įsitikinę, jog jiems nėra ko bijoti.
Sprendimas
Pirmiausia atliekame dalybą ir daugybą.
1440 ÷ 12 = 120
39 × 8 = 312
Dabar susumuojame:
120 + 312 = 432
Teisingas atsakymas: 432
Kaip tai būtų galima apskaičiuoti šiek tiek greičiau?
Gavus atsakymą, galite pažvelgti į patogų mintinai skaičiavimo ėjimą.
Antroje pavyzdžio dalyje daugeliui lengviau skaičiuoti taip:
39 × 8 = 40 × 8 − 8
320 − 8 = 312
Tai gera technika panašioms problemoms spręsti, kai skaičius yra beveik apvalus ir patogu jį pirmiausia šiek tiek supaprastinti, o tada vėl pridėti skirtumą.
Ką iš tikrųjų rodo šis pavyzdys?
Jei iš karto gavote 432 , tai ne tik skaičiavimo klaida. Tikriausiai tiesiog neleido sau per daug įsitraukti. Ir tai yra raktas į tokias problemas.
Jei atsakymas pasirodys kitoks, nesijaudinkite. Paprastai tai ne nesusipratimas, o įprastas žmogaus įprotis per anksti atsipalaiduoti. Tokie pavyzdžiai yra naudingi būtent todėl, kad jie greitai ir negailestingai užfiksuoja šią akimirką.
Kartais užtenka vienos trumpos eilutės, kad suprastum paprastą dalyką: protui ne visada reikia greitėti. Kartais daug naudingiau kelioms sekundėms sulėtinti tempą. Būtent tą akimirką pasirodo teisingas atsakymas.
