Visi puikiai pažįsta atlikėją Stanislavą Stavickį-Stano – jo hitai jau eilę metų skamba radijuje, o veidas puikiai atpažįstamas televizijoje. Vis tik prieš aštuonerius metus jis iš eterio trumpam dingo, o to priežastis netikėta ir skaudi – kraujo vėžys.
„Iki tol buvau įsitikinęs, kad vyrai iki pensijos yra tokie nepažeidžiami, tad nieko man negali atsitikti. Galvojau, kad visokie infarktai, insultai ir vėžiai – tai vyresniųjų ligos ir man taip nenutiks, kad tik po 50 reikia pradėti sportuoti ir sveikai gyventi, o dabar nereikia.
Viskas buvo kitaip. Šių nedžiaugsmingų aplinkybių dėka pasikeitė mano požiūris. Aš dabar jau tiksliai žinau, jog sportuoti reikia pradėti turbūt jau nuo 18 metų”, – pasakojo jis.
Stano: „Pirmą mėnesį buvo labai blogai“
Pradėkime iš pat pradžių. Su atlikėju Stano susitikome pasikalbėti po organizacijos „POLA“ organizuotos spaudos konferencijos „Žemė slysta iš po kojų“: po vėžio diagnozės skambanti „Aš dar dainuosiu“ įgauna naują prasmę“, kurioje jis pristatė naują dainos adaptaciją, skirtą onkologinių ligonių išgyvenimams įprasminti..
Jis dalijosi, kad 2018-aisiais sulaukė žinios apie vėžį, o iki tol jokių įspėjamųjų ženklų apie ligą nebuvo.
Stano tuo metu atviravo, kad pirmasis mėnesis sužinojus apie ligą jo atmintyje – juodas. Tuo metu nesinorėjo nieko – nei galvoti, nei girdėti palaikančius žodžius.
„Iš pradžių manęs niekas net negalėjo palaikyti, nes pirmą mėnesį buvo labai blogai, labai sunku ir jokia pagalba neveikė.
Tikrai žiauriai blogai buvo ir nieks nepadėjo“, – pasakojo jis.
Stano prisiminė vieną iš reikšmingų savo susitikimų su gydytoja, kuris tuo metu jo pozityviai nenuteikė, tačiau laikui bėgant padėjo suvokti, kad žmogus geba prisitaikyti prie įvairių aplinkybių.
„Aš atsimenu tokią gydytoją, kuri ten buvo mano chemoterapeutė, Ji pasakė, kad jai liko savaitė iki pensijos.
Sako: „Tai aš tau pasakysiu, žinok, šuo ir karimas pripranta.“ Aš visas buvau strese, ką tik sužinojęs diagnozę, o man sako, kad tuoj praeis, sako mes tave čia išgydysim, nors po savaitės jos nebus. Žiauriai skambėjo ir frazė, kad šuo ir kariamas pripranta.
Bet kai prasidėjo gydymas, prasidėjo viskas, man pasidarė ramu, aš jau žinojau, kad kažkas vyksta, kad viskas juda, pripratau“, – dalijosi jis.
Niekada nepamirš susitikimo ligoninėje su sergančia močiute
Stano pasakojo, kad tuo metu jis stengėsi į ligą žiūrėti iš tos pusės, kad yra fiziškai sveikas, gali atlaikyti gydymą, o tai reiškia pasveikimą. Pasak jo, buvimas su sergančiaisiais dienos stacionaro skyriuje leido suvokti, jog jo situacija – ne tokia bloga.
„Aplink mačiau daugybę pavyzdžių, kurie su silpnesne širdimi, su kitomis bėdomis, kuriems tiesiog negalima taikyti chemoterapijos arba reikia stabdyti tą taikymą, nes organizmas neatlaiko“, – liūdnais atvejais dalijosi jis.
Stano pasakojo, kad atėjęs į stacionarą pamatė, jog kai kurie žmonės turi keliauti ilgą kelią vien tam, kad apskritai galėtų gydytis. Vieni iš jų negauna tinkamų vaistų, kiti moka nežmoniškai didelius pinigus už nekompensuojamus vaistus, o dar kiti važinėja didžiulius atstumus vien tam, kad turėtų galimybę išgyventi.
„Mačiau ir tų atvejų, kai žmonėms tenka keltis anksti ryte ir panašiai, kad tik atvyktų į gydymą. Tai viena tokių liūdniausių istorijų, kai dienos stacionare, vietoje, kur žmonės ateina susilašinti chemijos, buvo močiutė iš Utenos ir jai reikėjo suspėti grįžti į Uteną.
Jai lašino chemiją, o kartu su chemija lašino ir vaistus nuo alergijos, kurie migdo. Močiutė užmigo ir pramiegojo autobusą. Atsikėlusi pasakė, kad neturi kaip grįžti namo, nes nei vaikams, nei anūkams, niekam jos gydymas ir bėdos neįdomios.
Ji sėdėjo tame skyriuje, kuris 16 valandą užsidaro, ir viskas, negalėjo sugrįžti, nebuvo kur nakvoti Vilniuje. Tai mes ėjom kartu su ja tartis pas gydytoją, kad ją paguldytų vienai dienai į ligoninę. Ačiū Dievui, kad priėmė“, – iki širdies gelmių palietusia istorija dalijosi Stano.
Dabar sulaukia gausybės žinučių iš vėžiu sergančių žmonių
Kadangi Stano – muzikos pasaulyje puikiai žinomas veidas, po paskelbimo apie diagnozę ir dalijimosi ligos istorija, jis sulaukė daugybės sekėjų žinučių. Vieni iš jų reiškė palaikymą, kiti dalijosi savomis istorijomis.
Stano pasakojo, kad dauguma iš jų – liūdnos, nes žmonės nežino, ką daryti sužinojus diagnozę, bijo ateities, o jis pats ne daug kuo gali padėti.
„Mane labiausiai paliečia tos istorijos, kuriose yra daromas toks vos ne nusikaltimas…
Žodžiu, į mane kreipėsi moteris, kuri pasakė, kad jaunas žmogus turi tokią pat diagnozę, kokią nustatė man – pirmos stadijos limfomą. Bet žmogus atsisako gydytis teigdamas, kad gydysis natūraliomis priemonėmis, o ne chemijomis.
Man ta moteriškė sako, gal tu jam gali paskambinti, gal tu gali su juo pašnekėti, kaip nors perkalbėti. Aš bandžiau skambinti, bet nieko… Jis sakė, kad ne, aš gydysiuos taip, kaip noriu, ir turi žmonių, kurie pagydys kitaip – be chemijos, be radioterapijos, be visų šitų invazinių procedūrų.
Po dviejų metų moteriškė skambino jau verkdama, sakė: „Viskas labai blogai. Iš pirmos stadijos yra ketvirta stadija, o dėl ligos jis nebepaeina.“ Pasakė, kad ryte jį jau išvežė į ligoninę, kur jis sutiko su medicininiu gydymu“, – viena iš liūdnų istorijų dalijosi Stano.
Jis pasakojo, kad nežino, kaip baigėsi ši istorija, tačiau mano, kad liūdnai. Pasak jo, pirmoje stadijoje vėžį galima išgydyti beveik 100 proc., tad jauno žmogaus istorija jam įsirėžė į atmintį ilgam.
„Tai yra pats baisiausias dalykas, kada žmogus įtiki „sodos terapija“ ir kitokiomis nesąmonėmis, tada visada viskas baigiasi blogai“, – liūdnai tarstelėjo Stano.
Sveikai gyvensenai palaikyti laikosi kelių taisyklių
Pasiteiravus pašnekovo, ką jis pats šiuo metu daro dėl savo sveikatos, kad vėžys nebesugrįžtų, Stano įvardijo kelis gyvensenos pokyčius.
Anot jo, pirmasis reikšmingas pokytis yra sporto atsiradimas jo gyvenime. Šiuo metu jis bėgioja, reguliariai lanko sporto salę.
„Sportas jau tapo tokia visiška mano kasdienybė. Dėl to pasikeitė mano savijauta, pasikeitė darbingumas.
Anksčiau maniau, kad neįmanoma sportuoti pusantros valandos, atimti šio laiko iš darbų ir šeimos, kad nėra kaip, ir, kai atsirado liga, pokyčiai, po gydymo jau pradėjau sportuoti, supratau, kad yra to laiko. Dabar nuvažiuoju, pasportuoju ir sugrįžtu namo per pusantros valandos“, – kalbėjo jis.
Įdomu buvo pasiteirauti, ar Stano ėmėsi tam tikrų mitybos įpročių. Jis atskleidė, kad nors jokių maisto produktų iš savo mitybos raciono neišmetė, tačiau pradėjo susilaikyti nuo žalingų valgių.
„Dėl mitybos – aš atsisakiau kraštutinumų. Visiškai kažkokių produktų atsisakyti nėra gerai, nesvarbu, tai mėsa, cukrus ar dar kas.
Vis tik reikia tiesiog protingai gyventi ir suprasti, kad tie dalykai, kurie stipriai kancerogeniniai, kaip perdirbta mėsa, greito maisto restoranai, čipsai, vytinti kumpiai yra blogai“, – pabrėžė Stano.
Kalbėdamas apie kelią geresnės sveikatos link jis taip pat užsiminė apie pažintį su gydytoju dietologu Edvardu Grišinu. Anot jo, pažintis leido suprasti, kad gyvensena – tai vienas iš reikšmingų kintamųjų sveikimo procese.
„Mes susipažinome mano ligos metu po to, kai reikėjo atsistatyti. Paskui aš tiesiog kartą į metus nueinu ir pasitikrinu savo sveikatą.
Iš jo sužinojau, kad egzistuoja cholesterolis, kad egzistuoja visokie hormonai ir panašiai, kurios reikia stebėti ir žinoti apie situaciją.
Tai labai stipriai įtakoja savijautą, o smulkmenos, pavyzdžiui, žuvies taukai, kuriuos grūdo man nuo vaikystės ir atrodė kaip didžiausia nesąmonė, pasirodo yra vienas geriausių, sveikiausių, labiausiai reikalingų papildų žmogui“, – šyptelėjo Stano.
Siuntė 1 patarimą visiems
Vėžys – dažna liga Lietuvoje, o diagnozė ne vienam asocijuojasi su mirties nuosprendžiu. Vis tik Stano pokalbio metu skubėjo užbėgti tam už akių ir pasidalijo naudingu patarimu su skaitytojais.
Anot jo, nors kai kuriais atvejais vėžys išduoda apie savo pasirodančiais simptomais, tačiau jo atvejis parodė, kad simptomus galima fiksuoti ne visada.
„Aš išvis nieko nejaučiau, man buvo viskas puiku. Tiesa, buvo toks nedidelis gėlimas krūtinės srityje, kur galvojau, kad gal nervas prispaustas ar dar kas.
Tad mano pagrindinis patarimas yra kas metus tikrintis savo sveikatą ir jeigu kažką jaučiat, eikit pas medikus“, – patarė jis.
Anot atlikėjo, jis pats labai bijo medicinos darbuotojų ir įvairių tyrimų, tačiau prevencija – būdas užkirsti kelią ligai. Jis pasakojo, kad pastebi, jog aplinkiniai į vizitus pas medikus reaguoja panašiai.
Stano kalbėjo, kad tik baimės nugalėjimas padės sumažinti vėžio atvejų skaičių Lietuvoje, tad ragino bent jau pasikonsultuoti su medikais.
„Kalbant apie vėžį, tai jeigu tau yra pirma-antra stadija, koks jisai bebūtų, dažniausiai viskas yra puikiai sutvarkoma. Problemos prasideda, kai imi kažką atidėlioti“, – užbaigė pokalbį atlikėjas.
