Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą tėvams, susilaukusiems antro ir paskesnio vaiko. Jei tokiam įstatymui pritartų Seimas, už naujagimį vienas suaugęs galėtų susigrąžinti 4–5 tūkst. eurų per metus. Prezidentūra paaiškina detaliau, kas ir kaip galėtų naudotis lengvata.
G. Nausėda siūlys Seimui įstatymų pataisas, numatančias laikiną 0 proc. GPM tarifą šeimoms, kuriose gimtų antras ir trečias ar paskesnis(-i) vaikas(-ai).
Lengvata būtų taikoma terminuotai – 5 metus. Jei Seimas šioms įstatymui pataisoms pritartų šiemet, lengvata galiotų iki 2032 m., o ja pasinaudoti būtų galima iki 2040 m.
„Gimstamumui paskatinti skirta GPM lengvata galiotų už naujagimius, gimusius preliminariai nuo dabar (kai iškeliama idėja, ir jeigu priimamas įstatymas) iki 2032 metų imtinai, o šios lengvatos nauda, kaip sąlyginiu mokesčių kreditu, vienas iš naujagimių tėvų galėtų pasinaudoti kur kas ilgesniu periodu – nuo 2030 iki 2040 m. (tėvai pasinaudotų lengvata kada jiems palankiausia ir tinkama)“, – komentare portalui tv3.lt nurodė Prezidentūra.
Vadinasi, tėvai įgytų teisę pasinaudoti GPM lengvata nepriklausomai nuo to, ar antras, trečias ar vėlesnis vaikas gimtų 2027 m., ar 2032 m. Susigrąžinti metinį GPM naujagimio(-ių) tėtis ar mama galėtų iki 2040 m.
Tačiau jei antras ar paskesnis vaikas gimtų vėliau nei 2032 m., tėvai šia lengvata pasinaudoti negalėtų, nebent valdžia šios lengvatos galiojimo laiką prailgintų.
Už vaiką – virš 400 eurų per mėnesį
Už kiekvieną naujagimį (išskyrus pirmagimį) vienas iš tevų metinį GPM susigrąžintų 5 kartus. Per minėtą laikotarpį gimus dar vienam vaikui – 10 kartų.
„Gyventojas mokesčio lengvata pasinaudotų pateikęs metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM grąžinimas) – ši lengvata už vieną vaiką lemtų penkis metinius GPM grąžinimus. Jeigu laikotarpiu iki 2032 m. gimtų du vaikai (antras ir trečias ar paskesni) – vienas iš tėvų galėtų gauti 10 metinių GPM grąžinimų, taikant juos nuo 2030 iki 2040 m. Arba tėvai galėtų išsidalinti po 5 metinius GPM grąžinimus“, – akcentavo Prezidentūra.
Kuris iš tėvų pasinaudotų GPM lengvata už naujagimį, galėtų pasirinktų patys tėvai.
Per metus už vieną vaiką mama ar tėtis galėtų susigrąžinti 4–5 tūkst. eurų GPM mokesčio.
„Tai jeigu per 5 metus būtų virš 20 tūkst. eurų, tai būtų gana ženkli paskata būtent šioje srityje“, – per spaudos konferenciją sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Jei 4–5 tūkst. eurų išskaidytume mėnesiais, už vieną vaiką vienas iš tevų gautų maždaug virš 400 eurų per mėnesį.
Tačiau yra svarbi finansinė siūlomos lengvatos išlyga – nulinis GPM būtų taikomas atlyginimo daliai iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
„Daugiau nei 1 VDU uždirbančiam ir GPM lengvatos kriterijus atitinkančiam asmeniui sugrąžinama maksimali suma siejama su nuo 1 VDU sumokėtu GPM (jis sugrąžinamas)“, – nurodė Prezidentūra.
Prezidentūra pabrėžia, kad įsigaliojus nuliniam GPM tėvai, kuriems iki 2032 m. gimtų antras ir trečias (ar paseksnis) vaikas, toliau galėtų naudotis kitomis paramos tėvams priemonėmis, net jei tuo pat metu susigrąžintų GPM.
„Įsigaliojus Prezidento siūlomai GPM lengvatai, per laikotarpį iki 2032 m. augsiančioms šeimoms, jose gimus antram ir trečiam (ar paskesniam) vaikui, Lietuvoje ir toliau veiktų šiuo metu galiojančios ilgalaikės valstybės paramos priemonės tėvams, auginantiems vaikus, nepaisant kokio jie amžiaus ir kada jie gimė – pvz., vaiko pinigai, nuo kitų metų įsigaliosiantis Prezidento inicijuotas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) už vaikus, plečiamos viešosios paslaugos ir kt.“, – paaiškino Prezidentūra.
Kodėl reikia 0 proc. GPM? Prezidentūra atsakė
Apklausos rodo, kad lietuviai vaikų nesusilaukia ar juos atideda ne tik dėl finansinio nestabilumo. „Spinter tyrimai“ atlikta apklausė parodė, kad antra dažniausia priežastis yra noras turėti daugiau laisvės (keliauti, siekti asmeninių tikslų ir pan.).
Kitos gyventojų įvardytos priežastys: globalios grėsmės (pandemija, karas, klimato kaita) ir pasikeitęs požiūris į šeimą. Tad kuo remiantis G. Nausėda siūlo taikyti nulinį GPM?
Prezidentūra pripažįsta, kad nėra vieningos priežasties, dėl kurios krenta gimstamumo lygis, kaip ir nėra vienos stebuklingos priemonės, kuri pagerintų situaciją.
Vis dėlto, demografijos politika, derinant papildomas finansines ir ne finansines paskatas tėvams, gali būti sukurta, sako Prezidentūra. Ir įvardija tris priežastis, kodėl 0 proc. GPM lengvata būtų veiksminga:
„1. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigia, kad skaičiuojant išplėstinį gimstamumo rodiklį, Lietuvoje ir dar keturiose šios organizacijos šalyse stebimas gimstamumo rodiklio sumažėjimas gali būti siejamas su tik laikinai atidėtais sprendimais susilaukti vaikų. Politiškai tai suponuoja, kad laikas atsirasti papildomoms paskatoms nebeatidėti sprendimo susilaukti vaikų, dabar yra itin tinkamas.
2. Lietuvos ir Lenkijos retrospektyvūs atvejai rodo – žymios finansinės paskatos bent jau kurį laiką padeda padidinti gimstamumo rodiklius. Lietuvoje taip buvo 2008 m. dėl itin dosnių motinystės išmokų, Lenkijoje – 2016 m. žymiai padidinus finansinę paramą šeimoms su vaikais.
3. Dalies demografų išvados sufleruoja, kad jau bendrine tapusi išvada, jog augant šalių išsivystymo lygiui jose krenta gimstamumas, visgi nėra absoliuti. Tai patvirtina ir Lietuvos atvejo analizė: iki 2002 m. šalies ekonomikai augant gimstamumas mažėjo, o po to – tendencija pasikeitė, tada, po 2015 m. – tendencija pasikeitė dar kartą. Taigi, ekonomikos augimas nėra „nuosprendis“ gimstamumo augimui.“
G. Nuasėda ketina siūlyti ne tik nulinį GPM daugiavaikiams tėvams. Tarp prezidento idėjų – lengvatos daugiavaikius tėvus įdarbinantiems darbdaviams ir kiti pasiūlymai.
„Prezidento nuomone svarbu parengti detalių siūlymų paketą, kuris apimtų ir finansines paskatas tėvams, ir paslaugų šeimoms plėtrą, ir sąmoningumo skatinimą. Panašių kompleksiniu priemonių pagalba Prancūzijoje ilgą laikotarpį buvo pasiekti aukšti gimstamumo rodikliai“, – nurodė Prezidentūra.
Kurį laiką mažėjęs gimstamumas Prancūzijoje nuo 1990-ųjų ėmė kilti, o iki maždaug 2014 m. buvo artimas demografinio atsinaujinimo lygiui.
Lietuva pasuko Lenkijos keliu
Verslas tokią iniciatyvą sveikina, tik kelia klausimą, ar sutaupyti mokesčiai nebus užkrauti ant kitų gyventojų.
„Vienas vienintelis klausimas ir yra – ar nebus tie mokesčiai, kurie bus sutaupyti ta kryptimi, uždėti papildomai ant kitų? Jeigu ne, tada reikia žiūrėti, iš kur jie bus“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Šiaip pati priemonė yra sveikintina“, – pridūrė jis.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis dar pernai pasirašė įstatymą, kad šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, bus taikomas 0 proc. GPM tarifas.
Pagal šį įstatymą daugiavaikės šeimos turės atitikti dar vieną sąlygą – uždirbti iki 140 tūkst. zlotų (iki maždaug 33 tūkst. eurų) per metus arba maždaug iki 2,7 tūkst. Eur/mėn. Tada jos galėtų nebemokėti jokio pajamų mokesčio.
Finansų ministerija: dėl tokios priemonės nukentėtų biudžetas
Visgi Finansų ministerija dar gruodį pažymėjo, kad Lietuvoje vietoje GPM lengvatos tėvams yra taikoma alternatyvi finansinės paramos priemonė – vaiko pinigai.
„Kiekvienam vaikui iš valstybės biudžeto šiemet mokama 122,5 euro išmoka per mėnesį. Šiam tikslui 2025 m. numatyta 864,3 mln. eurų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. išmoką vaikui numatoma padidinti iki 129,5 euro, tam planuojama išleisti 907,8 mln. eurų“, – portalui tv3.lt vardijo ministerija.
Ji priminė, kad nuo 2027 m. bus taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) gaunantiems darbo pajamas arba papildomas pajamų mokesčio kreditas gaunantiems individualios veiklos pajamas, tėvams, auginantiems vaikus.
Pasak ministerijos, papildomas NPD bus 1 044 eurų dydžio, o papildomas pajamų mokesčio kreditas sudarys 208,8 euro už kiekvieną auginamą vaiką metams.
Dėl šių priemonių taikymo tėvams, auginantiems vaikus, GPM pajamų į biudžetą bus gauta 87,9 mln. eurų mažiau.
„Pažymime, kad priemonės, kokią įsivedė Lenkija, taikymas Lietuvoje sąlygotų reikšmingą pajamų iš GPM netekimą.
Preliminariu vertinimu, jei Lietuvoje asmenims, auginantiems 2 ir daugiau vaikų, pajamoms iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (2 VDU šeimai) būtų taikomas nulinis GPM tarifas, per metus GPM netekimai galėtų sudaryti apie 981 mln. eurų (1,1 proc. bendrojo vidaus produkto)“ – skaičiavo Finansų ministerija.
Tėvų atstovė: sveikintina, bet reikia balanso
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė prezidento iniciatyvą vertina teigiamai. Anot jos, finansinė pagalba tėvams visuomet veikia jų naudai.
„Manau, reikėtų imtis visų priemonių, kad šeimoms būtų palengvinta ta finansinė našta, kurią jos turi auginant vaikus, ir paskatinti juos susilaukti galbūt daugiau vaikų. Tos priemonės iš tikrųjų turi tam tikrą poveikį“, – sakė ji.
Tiesa, galima ginčytis, ar tikslinga lengvatą taikyti tik 5-iems metams. Todėl, anot pašnekovės, svarbu išlaikyti balansą tarp paramos, kuri nepriklauso nuo darbo pajamų (pavyzdžiui, vaiko pinigų), ir mokestinių lengvatų dirbantiems tėvams.
„Vaikų poreikiai vaikams augant juk ne mažėja, o kaip tik didėja. Aišku, reikia svarstyti ir biudžeto galimybes“, – komentavo V. Vasiliauskienė.
Ragina imtis kultūrinio pokyčio
Vis dėlto, nors finansinės priemonės kai kuriems tėvams padeda apsispręsti, ar susilaukti dar vieno vaiko, V. Vasiliauskienės manymu, reikia ir kultūrinio pokyčio. Pašnekovės teigimu, svarbu skatinti tradicinės šeimos vertybes. Pirmiausia – per ugdymą.
„Pirmas dalykas, dėl ko mes labai apgailestaujame – mokyklose neliko rengimo šeimai programos. Naujojoje gyvenimo įgūdžių programoje nebėra nuostatų apie šeimą, vyro ir moters rengimąsi šeimos santykiams. Tai pradėkime nuo mokyklos, ar ne?
Mokykloje, manau reikėtų, nuoseklios, į vyro ir moters šeimą orientuotos programos. Mes nė vienas negimstame tobuloje šeimoje, tai tas pasirengimas, mąstymas apie šeimą galbūt nors kiek nusvertų socialinių medijų ir kitų įtaką, kurią patiria vaikai“, – kalbėjo V. Vasiliauskienė.
Jos žiniomis, per gyvenimo įgūdžių pamokas kalbama tik apie seksualinius santykius: sutikimą santykiauti, kontracepciją ir panašiai. Esą mokytojai nepasakoja apie šeimos kūrimą ir prasmę.
„Tai suvedama į kontracepciją, apsisaugojimą nuo lytinių ligų vietoje to, kad skatintų atidėti lytinius santykius ir palikti juos šeimai, ir aiškintų, kad lytiniai santykiai natūraliai veda į šeimos pagausėjimą“, – tikino V. Vasiliauskienė.
„Vyrai ir moterys bei jų skirtumai irgi nelabai minimi. O ką kalbėti apie tai, kaip reikėtų įsipareigoti, kokie iššūkiai kyla šeimoje ir panašiai. Šito iš viso turinio neliko“, – pridūrė ji.
Gyvenimo įgūdžių programoje nurodyta, kad 7–8 klasių moksleiviai turi mokėti paaiškinti, kaip stereotipai daro įtaką santykiams, taip pat žinoti, kaip užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą, paaiškinti, kas yra nėštumas, jo planavimas, suprasti, kas yra planuotas ir neplanuotas nėštumas, kokios nutrūkusio nėštumo pasekmės.
Pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažai naujagimių – vos 17,5 tūkst.
