Daugelis gyventojų mano, kad jei nedirba ir negauna pajamų – jokių įsipareigojimų valstybei neturi. Tačiau realybė gali būti visai kitokia. Skola gali susidaryti nepastebimai, o sužinoti apie ją kiekvienas gali per vėlai.
Kai kurie sužino tik gavę priminimą ar susidūrę su ribojimais, o tada paaiškėja, kad suma jau siekia šimtus ar net tūkstančius eurų. Tokios situacijos Lietuvoje – ne pavienės.
Kas nutinka, kai ši skola ilgainiui ignoruojama, ir kokių pasekmių gali sulaukti gyventojai, daugelis sužino per vėlai, komentuoja „Sodra“.
Kito mėnesio pradžioje skolininkų gali dar padaugėti, jeigu dalis gyventojų, deklaravusių pajamas už praėjussius metus laiku nesumokės įmokų.
Tūkstančiai net nežino, kad jau skolingi
Dalis gyventojų Lietuvoje gali net nesusimąstyti, kad kiekvieną mėnesį jiems kaupiasi skola, net jei jie nedirba ir negauna jokių pajamų. Vis dėlto būtent tokiais atvejais atsiranda pareiga savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
Privalomojo sveikatos draudimo įmoka mokama kas mėnesį – šiuo metu ji siekia 80,48 euro (6,98 proc. nuo minimalios mėnesinės algos), todėl per metus susidaro beveik 1 tūkst. eurų suma.
„Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu yra apie 216 tūkst. žmonių, kurie turėjo mokėti PSD įmokas, bet to nepadarė. Jų bendra skola jau siekia 282 mln. eurų, o vieno asmens skola gali išaugti net iki maždaug 5800 eurų.
Kaip aiškina „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus patarėja komunikacijai Malgožata Kozič, PSD įmokas savarankiškai turi mokėti tie, kurie niekur nedirba, nevykdo jokios ekonominės veiklos, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis.
Dažna situacija – išvykimas į užsienį. Jei žmogus nedeklaruoja išvykimo, Lietuvoje jam ir toliau skaičiuojamos PSD įmokos. Tiesa, tokia skola gali būti panaikinta, jei vėliau pateikiami įrodymai, kad žmogus buvo draustas kitoje šalyje.
Svarbu žinoti ir tai, kad nesumokėjus PSD įmokų nutrūksta sveikatos draudimas. Vadinasi, kad žmogus praranda teisę į nemokamas valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pavyzdžiui, apendicito operacija gali kainuoti apie 700 eurų, o kojos lūžio gydymas – nuo 300 iki 1300 eurų.
Kada skola tampa realia grėsme?
Jei PSD įmokos nemokamos ilgesnį laiką, situacija gali gana greitai sukelti rimtų finansinių pasekmių. Nors pradžioje gyventojai apie skolą informuojami keliais kanalais, vėliau įsijungia priverstinio išieškojimo mechanizmai.
„Sodra“ pabrėžia, kad pirmiausia visada siunčiami raginimai susimokėti arba susitarti dėl skolos atidėjimo. Tačiau jų ignoruojant, pradedamos taikyti įstatyme numatytos priemonės – priverstinės skolų išieškojimo procedūros.
Pagal galiojančią tvarką, „Sodra“ gali kreiptis į kredito įstaigas ir pateikti nurodymus nurašyti skolą tiesiai iš žmogaus banko sąskaitos. Tai reiškia, kad lėšos gali būti nuskaitytos automatiškai, jei jose yra pakankamai pinigų.
Tačiau tai tik viena iš priemonių. Išieškojimas gali būti nukreiptas ir į pajamas, pavyzdžiui, darbdaviui gali būti nurodyta dalį atlyginimo pervesti skolai padengti. Tas pats galioja ir pensijoms, stipendijoms ar kitoms išmokoms.
Dar griežtesnės priemonės taikomos, jei skola užsitęsia:
- gali būti apribotos operacijos banko sąskaitose,
- areštuojamas turtas,
- registruojama priverstinė hipoteka ar įkeitimas (kai nekilnojamasis turtas gali būti įkeistas be savininko sutikimo, siekiant užtikrinti skolos padengimą. Pagal Civilinį kodeksą, tokia priemonė taikoma, kai reikia užtikrinti valstybės reikalavimus, įskaitant socialinio draudimo įmokas),
- skola perduodama antstoliams.
Pagal valstybinio socialinio draudimo įstatymą, taip pat numatoma, kad jei įmokos nesumokamos ilgiau nei 3 mėnesius, gali būti stabdomi pinigų pervedimai iš sąskaitų, žmogus nebegali laisvai disponuoti savo lėšomis.
Be to, išieškojimas gali būti nukreiptas ne tik į banko sąskaitas, bet ir į indėlius, sukauptas palūkanas ar net kitų asmenų, kurie yra skolingi pačiam skolininkui, turimas lėšas.
Kai kuriais atvejais jis gali būti taikomas ir žmogaus turtui. Ypač jei kalbama apie verslą, atsakomybė gali tekti ir individualios įmonės savininko ar bendrijos narių asmeniniam turtui.
Svarbu ir tai, kad prie skolos prisideda papildomos išlaidos – delspinigiai, palūkanos, o priverstinio išieškojimo atveju ir administravimo kaštai. Kitaip tariant, kuo ilgiau skola ignoruojama, tuo ji tampa didesnė.
Kraštutiniais atvejais gali būti inicijuojamas bankroto procesas, ypač jei skolos susikaupia verslo subjektams ar individualią veiklą vykdantiems asmenims.
Įstatymas taip pat numato, kad taikomos priemonės negali viršyti pačios skolos dydžio, tačiau skirtingi išieškojimo būdai gali būti taikomi vienu metu, siekiant kuo greičiau ją padengti.
Visa ši sistema paremta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios leidžia užtikrinti, kad socialinio draudimo įmokos būtų surenkamos net ir tuomet, kai gyventojai jų savanoriškai nemoka.
Gyventojams rekomenduojama reguliariai pasitikrinti savo situaciją. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės paskyros. Joje pateikiama informacija apie turimas skolas, mokėtinas įmokas bei siunčiami pranešimai, todėl tai yra vienas paprasčiausių būdų laiku pastebėti įsiskolinimą ir išvengti rimtesnių pasekmių.
