Tadas Kreišmontas
Vokietijos vyriausybė skelbia: reaguodama į Rusijos veiksmus, šalyje uždarys Rusijos konsulatą ir kultūros centrą, o per Briuselį bandys inicijuoti naujas sankcijas. Tačiau kyla klausimas, ar tokios priemonės sustabdys Kremlių, juk hibridinės atakos Europoje jau skaičiuojamos šimtais. Europos šalys, taip pat ir Lietuvos vadovai, kol kas tik skelbia apie solidarumą su vokiečiais.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, kad NATO pagaliau turi pradėti vykdyti analogiškus išpuolius prieš Rusiją. Tačiau premjeras Mindaugas Sinkevičius kol kas kalba tik apie tai, kaip ginsimės nuo tolesnių atakų, ir skelbia, jog Lietuvos oro gynybos batalionas plėsis kone dvigubai.
Vokietijos valdžiai aiškiai ir pagaliau viešai įvardijus, kad už bandymą įvykdyti teroro aktą Leipcige atsakinga Rusija, užsienio reikalų ministras iš karto pareiškė, kaip nubaus Maskvą. Vienašališkų sankcijų Vokietija įvesti negali, tačiau, žinant jos svorį Europos Sąjungoje, net neabejotina, kad laukia dar vienas – jau 22-asis – Bendrijos sankcijų paketas.
Kad Europos šalys sankcijas palaikys, galima suprasti ir iš komentarų Airijoje, kur šiandien susirinko šalių narių užsienio reikalų ministrai.
„Tai neabejotinai stiprus signalas. Vokietija padarė daug ir, žinoma, mes išgirsime iš savo kolegos, ką dar galime padaryti kartu. Dar šį rytą kalbėjomės, ir vokiečiai buvo labai dėkingi, kad visos šalys narės buvo jų pusėje. Manau, mums reikia vieningo atsako“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Kritika ir Vokietijos atsargumas
Tiek pačios Vokietijos sankcijos, tiek ministrų komentarai Airijoje iš dalies skamba kaip eilinis bandymas pernelyg nesuerzinti Kremliaus, nors šis smūgiuoja net nesislėpdamas.
Ar atsakas nėra per silpnas, klausimų kyla ir pačioje Vokietijoje. Tačiau, kaip pažymi įvairūs ekspertai, vokiečių valdžia jau dabar galvoja, kas bus, jei tokie išpuoliai pasikartos vėl. Kariauti niekas nenori, todėl tikėtina, kad Vokietijos Vyriausybė tiesiog pasiliko sau erdvės manevrui, jeigu reikėtų ir vėl reaguoti į Kremliaus atakas.
„Trypčiojimo politika yra vienas iš didžiausių stimulų Putinui tapti vis agresyvesniam ir agresyvesniam“, – sakė apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.
Tačiau tai, ką apžvalgininkai vadina trypčiojimu, Europos politikai vadina vienybe – jie akcentuoja bendrą solidarumą ir vadina jį neįveikiamu.
Lietuvos reakcija ir gynybos pajėgumų didinimas
Krašto apsaugos ministras sako, kad iš esmės Vakarai turėtų ne kalbėti apie solidarumą bei ryžtą, o verčiau rengti panašius atsakomuosius veiksmus, nukreiptus prieš Rusiją.
„Turime problemą – Rusija nepasikeis. Tai reiškia, kad mes, kaip NATO organizacija, NATO aljansas, turime gebėti kovoti ir duoti lygiavertį atsaką toje pilkojoje zonoje, tose grėsmėse, kuriose šiandien esame“, – tikino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Solidarumą su vokiečiais „Facebook“ tinkle išreiškė ir premjeras. Jis pridūrė, kad Lietuva toliau galvoja, kaip apsiginti nuo Rusijos išpuolių, ir nurodė, jog dabar egzistuojantis oro gynybos batalionas taps oro gynybos pulku. Kitaip tariant, šis vienetas išsiplės kone dvigubai – iki maždaug 2 tūkstančių karių.
O Kremlius kol kas siautėja nesustabdomai. Štai vienas Ukrainos saugumo analitikų centras skaičiuoja, kad Maskva tiek suįžūlėjo, jog kone kiekvieną mėnesį surengia apie 10 hibridinių išpuolių Europoje. Šis skaičius nėra galutinis, mat ne visada iš karto galima pasakyti, ar koks nors incidentas yra nelaimingas atsitikimas, ar Rusijos purvina veikla.
