Tadas Kreišmontas
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, kas gali laukti šauktinio amžiaus ukrainiečių vyrų, šiuo metu gyvenančių Vokietijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Viešojoje erdvėje netrūko spėlionių apie galimą jų priverstinį grąžinimą į Ukrainą, tačiau pasirodžiusi informacija rodo visai kitokį scenarijų.
Ukrainos parlamento narys Ruslanas Gorbenka teigia, kad kalbos apie masines deportacijas šiuo metu neturi pagrindo. Pasak jo, Vokietijos ir Ukrainos bendradarbiavimas pirmiausia gali būti susijęs su informacijos apsikeitimu, o ne žmonių priverstiniu išsiuntimu.
Masinio grąžinimo į Ukrainą nenumatoma
Europos Sąjungoje legaliai esantys ir laikinosios apsaugos statusą gavę Ukrainos piliečiai yra saugomi galiojančių teisės aktų.
Todėl vien faktas, kad žmogus yra šauktinio amžiaus, savaime nereiškia, jog jis galėtų būti sulaikytas ir išsiųstas atgal į Ukrainą.
R. Gorbenka aiškino, kad realiausias bendradarbiavimo modelis būtų duomenų perdavimas tarp institucijų.
Tai reiškia, kad Ukrainos teisėsauga galėtų gauti daugiau informacijos apie konkrečius asmenis, tačiau kiekvienas galimas teisinis procesas turėtų būti nagrinėjamas individualiai.
Tačiau daliai vyrų situacija gali būti kitokia
Vis dėlto viena grupė gali sulaukti gerokai didesnio teisėsaugos dėmesio.
Ukrainos institucijos tikrina atvejus, kai vyrai karo metu galėjo išvykti iš šalies pasinaudoję galimai suklastotais dokumentais arba neteisėtai gautais neįgalumo pažymėjimais.
Skelbiama, kad karo padėties laikotarpiu Ukrainoje neįgalumo išmokas gavo apie 340 tūkst. žmonių. Pareigūnai įtaria, jog dalis sprendimų galėjo būti priimti neskaidriai, įskaitant atvejus, kai pažymos galėjo būti gaunamos už kyšius.
Būtent tokių dokumentų teisėtumas dabar gali būti tikrinamas itin atidžiai.
Grąžinimas būtų galimas tik po atskiro proceso
Jeigu būtų nustatyta, kad konkretus asmuo naudojosi suklastotais dokumentais ar kitais neteisėtais būdais išvyko iš Ukrainos, situacija galėtų pasikeisti.
Pirmiausia Ukrainoje turėtų būti pradėtas baudžiamasis procesas, surinkti įrodymai ir priimti atitinkami teisiniai sprendimai.
Tik po to galėtų būti kreipiamasi į kitą valstybę dėl konkretaus asmens perdavimo ar ekstradicijos.
Tai būtų individualus procesas, o ne masinis visų užsienyje gyvenančių šauktinio amžiaus vyrų grąžinimas.
Ukrainiečiams Europoje – svarbus signalas
Taigi šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Vokietija ar kitos ES šalys ruoštųsi masiškai sulaikyti ir deportuoti ukrainiečių vyrus vien dėl jų amžiaus.
Tačiau žmonėms, kurie į Europą galėjo patekti naudodamiesi suklastotais ar neteisėtai gautais dokumentais, rizika yra gerokai didesnė.
Platesnis Ukrainos ir Europos institucijų apsikeitimas duomenimis gali padėti nustatyti konkrečius pažeidimus, o tada kiekvienas atvejis būtų sprendžiamas atskirai.
Todėl didžiausių pokyčių gali sulaukti ne visi šauktinio amžiaus ukrainiečiai, o būtent tie asmenys, kurių išvykimo iš Ukrainos aplinkybės teisėsaugai kelia klausimų.
