Tadas Kreišmontas
Šilumininkai įspėja apie brangstantį biokurą. Palyginti su praėjusiais metais, jo kaina jau išaugo iki 60 procentų. Dėl užsitęsusio JAV ir Irano konflikto Hormūzo sąsiauryje aukštos išlieka ir energijos kainos, todėl gali brangti gamtinės dujos.
Visa tai gali gerokai padidinti ateinančio šildymo sezono sąskaitas. Opozicija prognozuoja, kad šildymas gyventojams gali pabrangti beveik penktadaliu, ir klausia Vyriausybės, kokių priemonių ji imsis, kad žmonėms netektų permokėti.
Po praėjusios šaltos žiemos šildymo sąskaitos gyventojus jau privertė gerokai patuštinti pinigines. Panašu, kad ateinantis sezonas gali būti ne ką lengvesnis. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos teigimu, pagrindinė šilumos kainos dedamoji – biokuras – pabrango ir brangsta toliau.
„Jo kainų įtaka yra pagrindinis veiksnys, darantis poveikį šilumos kainai. Šiuo metu biokuras jau pabrangęs iki 60 procentų. Ar jis dar brangs, sunku pasakyti, tikėkimės, kad ne“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyr. specialistas Mantas Paulauskas.
Vis didėjančiomis kainomis sudaromos sutartys ir ateinančiam šildymo sezonui. Anot M. Paulausko, per metus kaina išaugo reikšmingai.
„Jeigu lygintume konkrečias kainas, šilumos tiekėjai pirko po maždaug 18 eurų už megavatvalandę, o šiai dienai jau perka maždaug po 30 eurų už megavatvalandę“, – teigia M. Paulauskas.
Pasak jo, vienas iš būdų suvaldyti kainų augimą – didesnė žaliavos pasiūla. Nors šiuo metu jos netrūksta, didesnė pasiūla galėtų padėti sumažinti kainas.
Prie energijos kainų augimo prisideda ir geopolitinė situacija.
Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad užsitęsęs JAV ir Irano karas lemia išliekančias gana aukštas energijos kainas.
„Jos nėra tragiškos, bet aukštos. Ir tai lemia aukštesnes kuro kainas“, – sako M. Dubnikovas.
Opozicinės konservatorių partijos lyderis Laurynas Kaščiūnas prognozuoja, kad dėl brangstančio kuro šildymas šią žiemą gyventojams gali pabrangti penktadaliu. Kyla ir gamtinių dujų kainos, o dujų saugyklų pildymu susirūpinta tik dabar.
„Dujų kaina dvigubai didesnė negu buvo pavasarį. Tai neišvengiamai kirs per šildymo kainas. Jau dabar Vyriausybė turi dėti pastangas, ne tada, kai žmonės gaus sąskaitas, o iš anksto – kad suvaldytų ir amortizuotų neigiamas šildymo sezono pasekmes“, – teigia L. Kaščiūnas.
Parlamentaras sako kreipęsis į Ministrą Pirmininką Mindaugą Sinkevičių ir prašęs pateikti planą, kaip valstybė pasiruošusi suvaldyti šildymo kainų augimą.
„Kiek esu girdėjęs iš Ministro Pirmininko ir finansų ministro, jie kažko specifiško neplanuoja, tik planuoja kompensuoti labiausiai socialiai pažeidžiamiems. Tai, aišku, yra gerai, bet ar to pakanka, nesu tikras, nes tai gali paveikti ir vidurinę klasę“, – sako L. Kaščiūnas.
Brangstančios žaliavos jau atsispindi ir bendrame kainų augime.
Lietuvos banko duomenimis, jau dabar metinė infliacija Lietuvoje siekia apie 5 procentus. Ekonomistas M. Dubnikovas prognozuoja, kad tai – tik pradžia. „Labai tikėtina, kad ji metų pabaigoje gali viršyti 6 procentus ar net priartėti prie 7 procentų“, – prognozuoja M. Dubnikovas.
Vis dėlto, ekonomisto teigimu, situacijos dramatizuoti nereikėtų, nes dalis kainų augimo jau įvyko, todėl tolesnis brangimas turėtų būti lėtesnis.
Ekonomistas teigia, kad galimybių sumažinti infliacijos padarinius beveik nėra.
„Kainų reguliavimas yra iliuzija, kurią bandė teigti prieš tai buvusios pora Vyriausybių. Kalbant apie pasekmių amortizaciją, jas galima amortizuoti kylančiomis pajamomis“, – teigia ekonomistas.
Šių metų šildymo sezoną lydės ir naujovė. Gegužę įsigaliojo draudimas naudoti kietąjį iškastinį kurą. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose už akmens anglių, durpių ar lignito deginimą gresia baudos iki 300 eurų.
