Tadas Kreišmontas
Kiek dar tęsis oro teroras ir kaip nuo jo apsiginti?
Kodėl Rusijos vadovas pagrindiniu taikiniu pasirinko Kyjivą, kiek dar gali tęstis smūgiai iš oro ir kaip nuo jų apsisaugoti – aiškina karo ekspertas, atsargos generolas leitenantas Igoris Romanenka.
Kyjivas jau mėnesį gyvena po nuolatiniais smūgiais
Ukrainos sostinėje beveik nesibaigia oro pavojaus signalai ir sprogimai. Rusija rengia masines dronų atakas, o periodiškai į Kyjivą smogia ir balistinėmis raketomis.
Kodėl pagrindiniu taikiniu tapo būtent Kyjivas? Kiek dar gali tęstis šios atakos ir kokių pasekmių jos gali turėti?
Karo eksperto Igorio Romanenkos teigimu, užsitęsusios Rusijos atakos prieš Kyjivą yra dalis strategijos, kurią Vladimiras Putinas iškėlė savo armijai.
„Rusija praktiškai nepasiekia reikšmingos pažangos fronte, todėl bando daryti spaudimą Ukrainai, ypač Kyjivui. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl sostinė atakuojama beveik visą parą.
Putinas davė nurodymą terorizuoti Kyjivą ir aplinkinius rajonus. Taip pat smūgiuojama Odesai, siekiant sutrikdyti uostų darbą ir grūdų eksporto kelią“, – sakė Romanenka.
Generolo teigimu, Rusija kol kas neketina sustoti. Jo vertinimu, Maskva oro atakas gali toliau naudoti kaip spaudimo priemonę Ukrainai, ypač artėjant žiemai.
Rusija keičia atakų taktiką
Pasak Romanenkos, Rusija vis dažniau naudoja skirtingas oro atakų priemones – nuo balistinių raketų iki įvairių tipų „Shahed“ dronų.
„Mes jau susidūrėme su pirmąja banga – benzininiais „Shahed“ dronais. Išmokome su jais kovoti ir radome būdų juos numušti.
Dabar susiduriame su antrąja banga – reaktyviniais „Shahed“ dronais.
Apie tokią grėsmę žinojome daugiau nei metus, tačiau rimčiau su ja pradėjome kovoti tik dabar, kai pamatėme tikrąjį šių dronų pavojų.
Tuo metu Rusija jau ruošia ir kitą etapą – mažas raketas, galinčias nuskrieti iki 800 kilometrų ir nešti kovinę galvutę. Todėl jau dabar turime ieškoti būdų, kaip nuo jų apsisaugoti, ir tartis su sąjungininkais dėl reikalingų priemonių“, – perspėjo ekspertas.
Kodėl oro pavojaus signalai trunka valandų valandas?
Romanenka atkreipia dėmesį į pasikeitusią Rusijos atakų taktiką.
Anksčiau viena ataka dažnai būdavo vykdoma vienu metu panaudojant didelį kiekį skirtingų priemonių – nuo netikrų taikinių iki smogiamųjų dronų. Dabar rusai vis dažniau koncentruojasi į tas priemones, kurias laiko veiksmingiausiomis.
„Dėl reaktyvinių dronų Kyjive oro pavojaus signalai gali tęstis beveik be pertraukos. Vienas dronas gali skraidyti tarp abiejų Dniepro krantų ir laukti, kol atskris kita atakos grupė.
Taip siekiama, kad žmonės kuo ilgiau liktų įsitempę, negalėtų normaliai judėti po miestą ir bijotų išeiti iš namų“, – aiškino ekspertas.
Kyjivą pradėta aktyviai pulti ir dieną
Pasak Romanenkos, dar vienas svarbus pokytis – atakų laikas.
Anksčiau dauguma smūgių buvo rengiami naktį. Žmonės išgyvendavo pavojingą naktį, o dieną eidavo į darbą.
Dabar situacija pasikeitė. Atakos vyksta ir dieną, kai gatvėse daugiausia žmonių – suaugusieji keliauja į darbą, vaikai eina į mokyklas ir darželius.
„Tai yra tiesioginis spaudimas civiliams. Žinoma, rusai taikosi ir į karinius objektus, įskaitant oro gynybos sistemas.„Tai, kas vyksta Kyjive, yra oro teroras. Dieną mieste būna daug žmonių, todėl tokios atakos gali baigtis žmonių žūtimi ir sunkiais sužeidimais“, – sakė Romanenka.
Ekspertas kritikuoja dabartinę perspėjimo sistemą
Romanenkos nuomone, gyventojams ne visada pakanka informacijos apie oro pavojų.
Jis siūlo perspėjimus susieti su konkretesnėmis miesto teritorijomis – rajonais, mikrorajonais ar net atskiromis gatvėmis.
„Žmonės turi žinoti, kur konkrečiai kyla grėsmė. Tai leistų jiems geriau suprasti situaciją ir priimti sprendimus.
Ne visi gali nuolat sekti informaciją telefone. Kai kurie žmonės naudojasi tik paprastais telefonais.
Todėl valdžia ir kariuomenė turi sukurti tokią perspėjimo sistemą, kuri leistų miestui veikti net ir per atakas. Žmonės turi žinoti, kada saugu eiti į parduotuvę, banką, darbą ar nuvesti vaiką į mokyklą“, – teigė ekspertas.
Daugiau dėmesio – mažo aukščio oro gynybai
Romanenka mano, kad miestų gynyba turi būti stiprinama ne tik centralizuotomis oro gynybos sistemomis.
Pasak jo, reikėtų daugiau mobiliųjų grupių, kurios galėtų kovoti su žemai skrendančiais dronais.
„Turime aktyviau naudoti oro gynybos priemones, galinčias veikti mažame aukštyje. Reikia formuoti mobiliąsias grupes ir į šią veiklą įtraukti savanorius bei privačias struktūras.
Deja, šioje srityje vis dar trūksta aktyvumo. Kai kurios įmonės jau ėmėsi priemonių savo objektams apsaugoti, tačiau to nepakanka“, – sakė generolas.
Nauja grėsmė – FPV dronai
Ekspertas perspėja ir apie kitą galimą grėsmę – nuotoliniu būdu valdomus FPV dronus.
Tokio drono operatorius gali būti toli nuo taikinio ir paskutinėje atakos stadijoje pats pasirinkti, į ką smogti.
„Jau yra atvejų, kai tokie dronai buvo naudojami prieš objektus Kyjive ir jo regione. Tai labai pavojinga.
Todėl turime jau dabar ieškoti būdų nuo jų apsisaugoti, įrengti apsauginius tinklus virš gatvių, kelių ir kitų vietų, kuriose būna daug žmonių.
Taip pat reikia mokyti žmones, kaip elgtis pastebėjus tokį droną ir kaip nuo jo apsisaugoti“, – teigė Romanenka.
Kiek dar atlaikys Kyjivas?
Eksperto buvo paklausta, kas nutiktų, jei Rusijos oro atakos tęstųsi dar vieną ar du mėnesius.
Romanenka atsakė, kad Kyjivo gyventojai, kaip ir kitų Ukrainos miestų žmonės, turės prisitaikyti prie karo sąlygų.
„Pasakysiu taip: iš Kyjivo liks tai, kas liko iš Charkivo, Sumų, Chersono ir jau Zaporižios. Tai yra karas.
Šių miestų ir regionų žmonės prisitaiko prie naujų sąlygų ir toliau priešinasi priešui. Tas pats nutiks ir Kyjive.
Turime ieškoti būdų kovoti su reaktyviniais dronais, stiprinti gynybą ir tęsti kovą“, – sakė jis.
Gyventojus reikia ne gąsdinti, o parengti
Pastaruoju metu viešumoje pasirodė įvairių perspėjimų, esą Rusija gali dar labiau smogti Ukrainos energetikos ir vandens tiekimo infrastruktūrai.
Romanenkos nuomone, svarbiausia – nekelti panikos, o žmones tinkamai parengti.
„Regionų, miestų ir rajonų valdžia turi žmonėms pateikti aiškią ir objektyvią informaciją apie grėsmes. Žmonės turi žinoti, ką daryti per ataką ir kaip apsisaugoti.
Reikia mokyti gyventojus, kaip elgtis, jei mieste pasirodo FPV dronai. Žmogus turi žinoti, kaip nuo jų apsisaugoti ir kokių priemonių tam reikia.
Turime patirties, kaip nuo tokių dronų ginamasi prie fronto esančiuose miestuose ir kaimuose. Šią patirtį reikia perduoti ir kitiems“, – teigė ekspertas.
Jis pabrėžė, kad gyventojų rengimas neturėtų būti suprantamas kaip panikos kurstymas.
„Žmonėms reikia paaiškinti situaciją, juos mokyti ir parengti galimoms grėsmėms.
Yra du keliai: arba mokėsime apsiginti, arba įsivyraus panika, kai žmonės pradės klausyti tų, kurie sako: bėkite iš miesto, viskas prarasta.
Manau, turime pasirinkti kitą kelią – pasiraitoti rankoves ir dirbti“, – sakė Romanenka.
Atsakomieji smūgiai Rusijai
Ekspertas taip pat mano, kad vienas iš būdų sumažinti Rusijos oro atakų mastą – smogti kariniams ir energetiniams objektams Rusijos teritorijoje.
„Atsakomieji smūgiai neabejotinai gali turėti poveikį. Mūsų smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms jau parodė tam tikrą rezultatą.
Karas Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojams nebėra vien televizijos reportažas. Jie savo akimis mato ir girdi sprogimus.
Todėl atsakomieji smūgiai yra svarbūs. Tačiau mums vis dar trūksta priemonių, kad galėtume surengti tokio masto atakas, kokias Rusija rengia prieš Kyjivą.
Turime kuo greičiau įsisavinti naujas technologijas ir dirbtinį intelektą. Asimetriniai smūgiai Rusijai galėtų turėti didelį poveikį ir sumažinti norą tęsti karą“, – apibendrino Igoris Romanenka.
