Tadas Kreišmontas
Skubi hospitalizacija ir netikėtumai ligoninėse
Vilnietė Rūta šią savaitę patyrė stresą dėl savo 84-erių tėvo Alberto sveikatos pablogėjimo. Vėlyvą antradienio vakarą, kai vyrui pasireiškė dideli kojų skausmai, teko kviesti greitąją pagalbą. Tėvas serga keliomis sunkiosiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant Parkinsono ligą, todėl situacija buvo rimta. Nors greitosios medikai reagavo operatyviai, tėvo būklė buvo sunki, o jo pervežimas į ligoninę užtruko, nes teko važiuoti per kelias gydymo įstaigas, kol pagaliau jis buvo paguldytas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės padalinyje nefrologijos skyriuje.
Duomenų apsauga kaip kliūtis artimiesiems
Rūta negalėjo kartu važiuoti su tėčiu, todėl liko namuose, nežinodama, kur jis bus paguldytas. Kitą dieną kilo didelis rūpestis – sužinoti tikslią ligoninę, kurioje yra jos tėvas. Bandydama gauti informaciją, ji susidūrė su duomenų apsaugos taisyklėmis, kurios, jos nuomone, buvo taikomos pernelyg griežtai. Skambindama į greitosios pagalbos dispečerinę numeriu 113, Rūta susilaukė nemandagaus bendravimo ir netgi įtarimų dėl savo tapatybės. Buvo pabrėžta, kad informacija apie pacientą telefonu neteikiama, nes saugomi asmens duomenys, o jos prašymas buvo atmetamas kaip galimai nepagrįstas.
Ilgas ir varginantis artimojo paieškos procesas
Rūta apgailestavo, kad tokios griežtos duomenų apsaugos taisyklės trukdo artimiesiems sužinoti svarbią informaciją kritinėse situacijose. Ji pažymėjo, kad kitose srityse, pavyzdžiui, bankuose ar draudimo bendrovėse, asmens duomenys yra lengviau prieinami, tačiau kai kalbama apie sunkiai sergančio žmogaus priežiūrą, informacijos gavimas tampa sudėtingas ir kelia didelį stresą.
Moteris skundėsi, kad teko daug kartų skambinti į skirtingas ligonines, kol galiausiai pažįstamas gydytojas patvirtino, kur tiksliai paguldytas jos tėvas. Paaiškėjo, kad po atvežimo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę tėvą pervežė į Antakalnio klinikas, o vėliau į kitą padalinį, todėl informacija buvo dar labiau paini.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atsakymas
Portalas kreipėsi į Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybą, kuri apgailestavo dėl patirtų nepatogumų ir patikino, kad tokie atvejai yra reti. Tarnyba paaiškino, kad iškvietimo metu pildoma kortelė, kurioje nurodomas artimojo kontaktas, kurį galima informuoti apie paciento būklę ir buvimo vietą. Tačiau jei šie duomenys nėra pateikti arba nėra aišku, ar kontaktai užregistruoti, informacijos teikimas telefonu yra ribojamas dėl konfidencialumo. Be to, dispečerinės darbuotojai vadovaujasi vidaus taisyklėmis ir gali, įsitikinę skambinančiojo tapatybe bei ryšiu su pacientu, suteikti informaciją, tačiau tokie atvejai yra itin reti.
Kaip sužinoti apie artimojo buvimo vietą ligoninėje?
GMP tarnyba rekomenduoja keletą būdų, kaip sužinoti, kur yra pacientas: tiesiogiai iš paciento, jei leidžia jo būklė ir komunikacijos galimybės; per elektroninę sveikatos sistemą (e.sveikata), jei yra suteikti įgaliojimai; kreipiantis į gydymo įstaigą, į kurią pacientas paguldytas, jei yra sutvarkyti artimųjų įgaliojimai ir kontaktai. Taip pat galima raštu kreiptis į GMP tarnybą su paciento ar jo įgalioto asmens sutikimu dėl informacijos suteikimo.
Žmogiškumo svarba medicinos pagalboje
Rūta mano, kad galutinis informacijos suteikimas dažnai priklauso nuo žmonių, o ne vien nuo taisyklių. Jos pažįstamas gydytojas, budėjęs nefrologijos skyriuje, padėjo išsiaiškinti tikslią tėvo buvimo vietą, nes kitos institucijos šios informacijos nesuteikė. Ši patirtis parodė, kad medicinos įstaigų vidinės procedūros ir darbuotojų požiūris gali ženkliai paveikti artimųjų ramybę ir informacijos prieinamumą kritinėse situacijose.
