Dovydas
Visuomenę sukrėtęs vaizdo įrašas, kuriame iš mamos paimamas verkiantis berniukas, toliau kelia audringas diskusijas. Įvykį jau teko aiškintis Seime, darbuotojoms pradėta grasinti susidorojimu, o Prezidentas Gitanas Nausėda viešai sukritikavo vaiko paėmimo aplinkybes. Tuo metu Vaiko teisių apsaugos tarnyba atkreipia dėmesį į detalę, kuri viešojoje diskusijoje ilgą laiką buvo nustelbta – pats vaizdo įrašo paviešinimas jau buvo įvertintas teisme.
Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas iš mamos paimamas ir verkiantis vaikas, per trumpą laiką tapo vienu daugiausiai emocijų sukėlusių įrašų socialiniuose tinkluose.
Jį pamatę žmonės pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni ragino atsakingas institucijas nedelsiant imtis veiksmų ir aiškintis, kodėl vaikas buvo paimtas būtent tokiu būdu. Kiti ragino neskubėti daryti išvadų, kol nėra žinomos visos bylos aplinkybės.
Tačiau istorija tuo nesibaigė.
Įvykis persikėlė į Seimą, o vaiko teisių apsaugos darbuotojoms, kurių veiksmai užfiksuoti vaizdo įraše, internete pradėta grasinti.
Į Seimą iškviestos aiškintis dėl rezonansinio atvejo
Seimo nariai Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės prašė paaiškinti, kas tiksliai įvyko ir kodėl vaiko paėmimas buvo atliktas būtent tokiomis aplinkybėmis.
Tačiau dalis parlamentarų norėjo atsakymų ne apie bendras vaiko teisių apsaugos taisykles, o apie konkretų berniuko atvejį.
Diskusijoje buvo keliami klausimai, ar buvo galima pasirinkti kitokią išeitį, pavyzdžiui, mamą ir vaiką laikinai išvežti į krizių centrą.
„Visuomet galima geriau, daugiau, jautriau, empatiškiau“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Tačiau Tarnybos vadovė pabrėžė, kad konkrečioje situacijoje vaiko paėmimas buvo neišvengiamas.
Teismas jau buvo įvertinęs svarbią aplinkybę
Viena įdomiausių šios istorijos detalių išryškėjo būtent Seime.
I. Skuodienė priminė, kad vaizdo įrašo paviešinimo aplinkybes teismas jau buvo įvertinęs.
Pasak jos, teismas atkreipė dėmesį į vaiko emocinę būseną ir konstatavo, kad motinos veiksmai sudėtingoje situacijoje galėjo vaikui sukelti papildomą įtampą ir baimę.
Tai reiškia, kad viešai matomas vaizdas, nors ir sukėlė didžiulę visuomenės reakciją, negali būti vertinamas atskirai nuo visos bylos ir ankstesnių teismo sprendimų.
Kodėl berniukas apskritai buvo paimtas iš mamos?
Tarnybos pateikiamame situacijos vertinime svarbi aplinkybė yra ankstesnis teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Teismas buvo nustatęs, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti su tėvu.
Tuo metu, pasak I. Skuodienės, mama su vaiku slapstėsi, keitė gyvenamąją vietą, vaikas nelankė mokyklos ir nedalyvavo ugdymo procese.
„Jeigu vaikas su mama slapstosi, keičia gyvenamąją vietą, nelanko mokyklos, nedalyvauja ugdymo procese, nesusitinka su savo vaikais, nelanko būrelio, tai pagalvokit, kaip vaikas jaučiasi tose situacijose“, – teigė Tarnybos direktorė.
Būtent šios aplinkybės, anot institucijos, buvo reikšmingos priimant sprendimą.
Prezidentas institucijų kritikos nesušvelnino
Tačiau net ir po paaiškinimų kritika vaiko teisių apsaugos sistemai nesiliovė.
Prezidentas Gitanas Nausėda viešai suabejojo, ar procedūra buvo atlikta taip, kad būtų maksimaliai apsaugoti vaiko interesai.
Šalies vadovas pabrėžė, kad vaiko teisių gynimas neturėtų būti vykdomas tokiu būdu, kuris pats savaime gali sukelti vaikui didelę emocinę traumą.
Prezidento pozicija šioje istorijoje tapo dar viena priežastimi, kodėl visuomenėje kilo diskusija apie tai, kur yra riba tarp būtino institucijų įsikišimo ir pernelyg traumuojančio veiksmo.
Darbuotojoms pradėta grasinti
Tuo metu istorija įgavo ir kitą, gerokai pavojingesnį aspektą.
Internete pradėtos viešinti vaiko paėmime dalyvavusių darbuotojų tapatybės, o kai kuriuose komentaruose pasirodė grasinimų susidoroti.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė tokį elgesį pasmerkė.
Jos teigimu, net ir tuo atveju, jei visuomenė turi pagrįstų klausimų institucijoms ar jų darbuotojų veiksmams, grasinimai nėra priimtina reakcija.
Už grasinimus ir kitus neteisėtus veiksmus gali grėsti teisinė atsakomybė.
Todėl diskusija apie vaiko teisių apsaugą negali virsti viešu konkrečių darbuotojų persekiojimu.
Ar darbuotojos bus nubaustos?
Kol kas aiškaus atsakymo nėra.
Dėl rezonansinio įvykio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradėjo išsamų tyrimą.
Svarbu tai, kad vaizdo įraše matomos darbuotojos kol kas nuo pareigų nenušalintos ir toliau dirba.
Institucija nurodė, kad tyrimą tikimasi užbaigti maždaug per mėnesį.
Tik po jo bus galima įvertinti, ar darbuotojų veiksmai atitiko nustatytas procedūras ir ar buvo padaryta klaidų.
Vienas vaizdo įrašas – ir klausimų daugiau nei atsakymų
Ši istorija tapo iškalbingu pavyzdžiu, kaip vienas vaizdo įrašas gali sukelti milžinišką visuomenės reakciją.
Tačiau už kelių dešimčių sekundžių ar minučių vaizdo medžiagos slypi gerokai ilgesnė šeimos istorija, teismų sprendimai ir institucijų atlikti vertinimai.
Todėl galutinės išvados dar nėra.
Kol vyksta tyrimas, neaišku, ar darbuotojos veikė tinkamai, ar vaiko paėmimo procedūra galėjo būti atlikta jautriau ir ar buvo kitų realių alternatyvų.
Aišku tik viena – ši istorija dar toli gražu nesibaigė. Galutinį atsakymą dėl darbuotojų veiksmų turės pateikti institucijų tyrimas, o visuomenės diskusija, panašu, dar ilgai nerims.
