Tadas Kreišmontas
Prastai apmokami viršvalandžiai, didžiuliai darbo krūviai, nusivylimas ir mintys palikti darbą – taip savo darbo sąlygas apibūdina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisme dirbantys sekretoriai. Jų teigimu, dėl nekonkurencingo atlyginimo nepavyksta pritraukti darbuotojų, todėl esami patiria didelį krūvį, už kurį nėra deramai apmokama. Teismo teigimu, nors į darbuotojų pastabas stengiamasi atsižvelgti ir sąlygas pagerinti, tam tiesiog nepakanka šiuo metu skiriamo finansavimo.
Į „Delfi“ kreipusis Kauno apylinkės teismo darbuotoja teigė visų teismo Kauno rūmų posėdžių sekretorių vardu norinti pranešti apie kritinę situaciją.
„Situacija Kauno apylinkės teisme yra kritinė. Trūksta labai daug sekretorių, dirbančių tiek su civilinėmis, tiek su baudžiamosiomis bylomis. Teisėjai tarpusavyje greitai turės dalintis ne tik sales teismo posėdžiams, bet ir sekretores, nes tiesiog nebebus kam eiti į posėdžius“, – rašė teismo darbuotoja, pageidavusi likti anonime.
Maži atlyginimai ir prastai apmokami pavadavimai
Teismo darbuotojos teigimu, dėl nekonkurencingo darbo užmokesčio Kauno apylinkės teismas jau ilgai susiduria su darbuotojų trūkumu: nepavyksta ne tik pritraukti naujų darbuotojų, bet ir išlaikyti ilgametę patirtį turinčių teismo posėdžių bei teismo sekretorių.
„Trūkstant darbuotojų mes, dabar dirbantys teismo posėdžių / teismo sekretoriai, esame verčiami eiti į pavadavimus. Jau ir taip gauname juokingai neadekvatų darbo užmokestį, o už pavadavimus yra mokamas dar juokingesnis priedas prie darbo užmokesčio“, – rašė šio teismo darbuotoja.
Jos teigimu, išdirbus papildomas 40 valandų, mokamas minimalus 10 proc.
darbo užmokesčio priedas, nesiekiantis nė minimalaus darbo užmokesčio.
Teismo darbuotojos teigimu, pavaduojant kitą sekretorę, už visos dienos darbą, praleistą su kito teisėjo bylomis, užrašomos 4 valandos.
„4 valandos už visos dienos darbą, nors ne retu atveju kito teisėjo bylas tvarkai net ne vieną dieną, o pusantros ar net dvi dienas“, – komentavo ji.
Pasak jos, tai reiškia, kad norint gauti apie 70 eurų siekiantį priedą prie atlyginimo už 40 pavadavimo valandų, realiai reikia dirbti gerokai daugiau.
Teismo sekretorė pastebėjo, kad atlikus darbą vaduojant, vėliau privalu sutvarkyti ir teisėjo, su kurio bylomis dirbi, bylas. Teismo sekretoriams nespėjant susidoroti su visu tenkančiu krūviu, kai kurie darbai nebepadaromi laiku.
„Visas procesas stringa, yra nesilaikoma nustatytų terminų, nutartys, sprendimai ne retu atveju yra išsiunčiami jau praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po nustatyto termino. Nes tiesiog nespėjame, fiziškai nespėjame“, – rašė teismo darbuotoja.
Dauguma darbuotojų – ant išėjimo ribos: esame pervargusios ir nusivylusios
Pasak besikreipusios teismo sekretorės, nuotaikos – labai prastos: „didelė dalis darbuotojų yra ant išėjimo iš darbo ribos“.
Jos teigimu, jeigu išeitų visi planuojantieji, likusių lauktų dar didesnis krūvis, kurio būtų darbuotojai nebeatlaikytų.
„Neslėpsime, esame pervargusios, piktos ir nusivylusios. Darbui paaukojome savo vasarą – dėl LITEKO II sistemos (ne)veikimo, didelio darbo krūvio, nuolatinių pavadavimų dirbome nuolatinius viršvalandžius, dirbome iš namų vakarais ir savaitgaliais, atėmėme laiką iš savęs, savo šeimos, savo vaikų, savo laisvalaikio ir poilsio“, – rašė šio teismo darbuotoja.
Jos teigimu, vieno didžiausių Lietuvoje Kauno apygardos teismo darbas ir efektyvumas „laikosi tik ant sekretorių pečių ir jų atsakingumo“.
„Daugiau taip dirbti nebenorime ir nebegalime – nebeturime nei fizinių, nei psichologinių resursų. Nematome jokių konkrečių, į problemos sprendimą orientuotų veiksmų“, – teigė ji.
Pasak teismo darbuotojos, labai didelė dalis svarstančių išeiti laukia kitų metų sausio – jei atlyginimų situacija teisme nesikeis, jie paliks darbą. Tai, jos teigimu, dar labiau apsunkintų teismo darbą, nors posėdžiai ir dabar kartais atidedami, kai pavaduojantys darbuotojai per klaidą neišsiunčia šaukimų ar nepastebi, kad jie nebuvo įteikti.
„Dar labiau ilgės bylų nagrinėjimas, mažės galimybės išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus ir užtikrinti teismų darbo kokybę. Atrodo, kad apie tai kalbama, bet visiškai niekas negirdi“, – apgailestavo ji.
Pasak jos, gerų žinių sekretoriai nesulaukė ir per susitikimą su teismo pirmininke: pranešta, kad lėšų ir taip trūksta, jų nėra numatyta.
Besikreipusi darbuotoja neslėpė apmaudo, kad lėšos, kurios buvo sutaupytos darbo užmokesčiui, nebuvo numatytos skirti premijas nuolatinius viršvalandžius dirbusiems darbuotojams.
„Kaip taip gali būti, kad pinigai iš atlyginimų finansavimo eilutės nueina ne darbuotojų atlyginimams, o skolų apmokėjimui?“ – svarstė ji.
Teismas: darbuotojus sunku išlaikyti dėl atlygio, tai – visos sistemos problema
Kauno apylinkės teismo duomenimis, čia yra 84 teismo posėdžių sekretorių ir teismo sekretorių etatai, iš kurių Kauno rūmuose – 69, Kėdainių rūmuose – 15.
„Neužimti iš viso 9 etatai, neužimtų nuolatinių etatų skaičius sudaro apie 4,8 proc.“, – teigiama „Delfi“ teismo pateiktame atsakyme.
Kauno rūmuose neužimti trys etatai, tačiau, kaip teigiamai, du kandidatai jau yra atrinkti ir artimiausiu metu pradės dirbti.
„Teismo posėdžių sekretorių trūkumas yra juntamas, tačiau Kauno apylinkės teisme vien neužimtų nuolatinių etatų skaičius nevisiškai atspindi realią teismo situaciją. Kauno rūmuose sekretorių trūkumas susidaro ir dėl laikino darbuotojų nebuvimo – nedarbingumo, kasmetinių, mokymosi bei tikslinių atostogų metu“, – komentavo teismo atstovai.
Jų teigimu, situacijai įtakos iš tiesų turi darbuotojų kaita, sunkumai pritraukiant ir išlaikant naujus darbuotojus bei konkurencija darbo rinkoje.
„Vienas iš šiandienai itin svarbių veiksnių – teismo posėdžių sekretorių darbo užmokestis, kuris nėra pakankamai konkurencingas darbo rinkoje. Pažymėtina, kad tai susiję su visų teismų sistemoje dirbančiųjų valstybės tarnautojų bei dirbančių pagal darbo sutartis asmenų menku darbo apmokėjimu teismuose: ir teisėjų padėjėjų, ir posėdžių sekretorių, ir raštinės darbuotojų, ir teismo psichologų“, – akcentuojama teismo atsakyme.
Komentuodami situaciją dėl apmokėjimo už vadavimus, teismo atstovai teigė, kad už visą arba pusę faktiškai išdirbtos dienos atsiskaitoma priklausomai nuo vykdyto darbo pobūdžio, tačiau tvarką ruošiamasi pakeisti.
„Pavadavimo ir papildomai atlikto darbo apimtis apskaitoma visa arba puse papildomai faktiškai dirbtos dienos. Visa diena paprastai apskaitoma tada, kai sekretorius ir dalyvauja kito teisėjo posėdžiuose ir tvarko jo bylų procesinius dokumentus; pusė dienos – kai atliekama viena iš šių funkcijų. Pažymėtina, kad šiuo metu sprendžiama dėl minėtos tvarkos pakeitimo“, – nurodyta atsakyme.
Situaciją ruošiasi spręsti kompleksiškai, tačiau pabrėžia finansavią
Pasak teismo, rugpjūčio pabaigoje paskirta naujoji pirmininkė Sigita Meškauskienė susitiko su kiekvienų teismo rūmų darbuotojais bei teisėjais ir aptarė aktualius klausimus, taip pat ir dėl teismo posėdžių sekretorių darbo sąlygų gerinimo bei užmokesčio.
Pasak teismo, po susitikimo su Kauno rūmų darbuotojais, kur išklausytos pačių sekretorių keliamos problemos ir išgirsti lūkesčiai, numatyta peržiūrėti sekretorių pavadavimų organizavimą ir tolygiau paskirstyti esamų sekretorių darbo krūvį.
„Šiuo metu vykdomos darbuotojų atrankos, priimant ir apmokant naujus teismo posėdžių sekretorius. Siekiant išlaikyti darbuotojus, jiems sudaromos galimybės, atsižvelgiant į darbo pobūdį, dirbti nuotoliniu būdu, derinti darbo laiką ir studijas.
Teismo vadovybė palaiko darbuotojų siekį kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų žinių, todėl siekia sudaryti sąlygas jiems tobulėti. Situaciją teisme siekiama spręsti kompleksiškai: priimti naujų darbuotojų, gerinti darbo organizavimą ir mažinti papildomą krūvį esamiems sekretoriams. Ilgalaikiam problemos sprendimui taip pat svarbus pakankamas finansavimas, leisiantis pasiūlyti konkurencingesnį darbo užmokestį“, – teigiama atsakyme.
Prognozuoja, kad metus baigs su trūkumu finansavimui
Teismas nurodė, kad šiuo metu neturi pradelstų finansinių įsipareigojimų neturi ir atsiskaitymus vykdo laiku, tačiau prognozuoja, kad metų pabaigoje susidarys apie 600 tūkst. eurų finansavimo trūkumas su darbo santykiais susijusiems įsipareigojimams.
„Pagrindinė to priežastis – nepakankamas teismo finansavimas“, – nurodoma atsakyme.
Jame teigiama, kad teismo pirmininkė rugpjūtį kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, prašydama atlikti kompleksinį finansų auditą.
„Jo prašoma siekiant gauti tikslią informaciją apie Teismo finansinę ir ūkinę būklę, įvertinti lėšų planavimą bei panaudojimą ir nustatyti, kokių priemonių reikėtų finansinei padėčiai gerinti“, – rašė teismas.
Pasak teismo, įsiskolinimų su darbo santykiais susijusiais įsipareigojimais dėl ilgalaikio menko finansavimo arba jo trūkumo turi visa Lietuvos teismų sistema.
„Prognozuojamas teismo finansavimo trūkumas ir ribotos galimybės didinti teismo sekretorių atlyginimus yra susiję su nepakankamu darbo užmokesčiui skirtu finansavimu. Būtų netikslu teigti, kad įsiskolinimas susidarė tik dėl to, jog sekretoriams nebuvo keliami atlyginimai, kadangi priežastys yra kompleksinės. Nepakankamai konkurencingas darbo užmokestis savo ruožtu apsunkina darbuotojų pritraukimą ir išlaikymą“, – teigia teismas.
Jo atstovai pastebi, kad į problematiką, susijusią su nepakankamais asignavimais artimiausiems keleriems metams jau kalbėjo ir Teisėjų taryba bei jos pirmininkė, o teisėjai yra kreipęsi į šalies vadovus ir atsakingas institucijas su rezoliucija, kuria raginama imtis veiksmų, užtikrinant tinkamą teisėjų komandos finansavimą.
