Tadas Kreišmontas
Vestuvių sezonas įsibėgėjo, tačiau kartu – ir nutrūkusių draugysčių sezonas. Pastaraisiais metais vestuvės tampa vis prabangesnės ir sudėtingesnės, o kartu išaugo ir pamergių pareigos. Tai, kas anksčiau buvo daugiausia simbolinis vaidmuo, dabar neretai primena papildomą darbą, trunkantį ne vieną mėnesį.
Šiandien pamergės dažnai organizuoja mergvakarius, planuoja keliones, renka pinigus už apgyvendinimą, pildo detalius planavimo dokumentus, o vestuvių dieną net sprendžia šeimos konfliktus.
Visa tai kainuoja ne tik daug emocinių jėgų, bet ir pinigų. Pamergėms tenka apmokėti keliones, mergvakarius, sukneles, šukuosenas, makiažą ir kitas išlaidas, rašo independent.co.uk.
Trys moterys papasakojo, kaip dalyvavimas draugių vestuvėse vos nesugriovė jų ilgametes draugystes.
Buvo išbraukta iš pamergių sąrašo, nes negalėjo sau leisti mergvakario
29-erių Lex iš Sinsinačio pasakoja, kad jos artima draugė, su kuria bičiuliaujasi jau dešimtmetį, kitais metais planuoja vestuves. Mergvakariui būsima nuotaka išrinko sodybą Mičigane, kur vien nakvynė kiekvienai pamergių būtų kainavusi apie 700 JAV dolerių (apie 600 eurų).
Lex tai pasirodė per brangu, todėl kartu su kita drauge nusprendė pasikalbėti apie pigesnį variantą. Tačiau netrukus jos buvo įtrauktos į grupinį pokalbį, kuriame nuotaka pasidalijo nuoroda į jau užsakytą būstą.
„Kai paklausiau bendros kainos, ji pasakė, kad vien apgyvendinimas kainuos apie 1 100 dolerių žmogui“, – prisiminė Lex. Tai reiškia, kad apie 945 eurus. Ji iš karto parašė draugei privačią žinutę.
„Pasakiau, kad tikrai nesitikėjau tokios sumos, kad labai ją myliu ir noriu dalyvauti, bet tik jei pavyks sumažinti išlaidas.
Dirbu savivaldybėje, todėl tikrai neuždirbu tiek, kad galėčiau tiek išleisti vienam savaitgaliui“, – sakė ji. Tačiau kitą dieną sulaukė netikėtos žinutės.
„Ji parašė: „Man širdyje netelpa tai, kad negali skirti prioriteto mano šventei, todėl pamergėmis pasirinksiu kitas tris drauges.“ Net nesupratau, kad ant kortos pastatyta mūsų draugystė“, – prisipažino Lex.
Ji sako daug verkusi, kalbėjosi su šeima, atsiprašinėjo draugės, tačiau ši paprašė erdvės ir nuo to laiko su ja nebebendrauja.
„Jaučiuosi taip, lyg būčiau išgyvenusi išsiskyrimą. Ji tapo man visiškai svetimu žmogumi“, – sakė moteris.
Lex mano, kad vestuvių dalyviai neturėtų būti laikomi nemokama darbo jėga.
„Dalyvauti žmogaus vestuvėse yra dovana. Reikėtų tai vertinti, o ne elgtis su draugais kaip su darbiniais arkliais.
Noriu švęsti draugų laimę, bet lūkestis, kad visi privalo sustabdyti savo gyvenimą dėl mergvakario, yra absurdiškas“, – įsitikinusi ji.
„Tapau nemokama vestuvių planuotoja“
29-erių komunikacijos specialistė Iris pasakoja, kad nustebo, kai buvusi bendrabučio kambario draugė paprašė jos tapti viena iš dviejų vyriausiųjų pamergių jos vestuvėse. Iš pradžių ji manė, kad tai didelė garbė, tačiau netrukus suprato, jog buvo pasirinkta visai dėl kitų priežasčių.
„Greičiausiai mane pasirinko dėl mano organizacinių gebėjimų. Galų gale tapau neoficialia vestuvių planuotoja“, – sakė Iris.
Ji pasakoja, kad pasiruošimas vestuvėms užimdavo nuo trijų iki penkių valandų per savaitę, o artėjant šventei – net apie dešimt.
„Viską, ką padarydavau, ji kritikuodavo. Sukūriau kvietimus mergvakariui per „Canva“, o ji kabinėjosi prie kiekvienos smulkmenos. Galvojau: „Aš juk nesu tavo grafikos dizainerė ir man už tai niekas nemoka“, – prisiminė moteris.
Ji taip pat savo bute priėmė šešias mergvakario dalyves, o dekoracijoms, maistui ir kitoms išlaidoms išleido apie 1 200 dolerių (apie 1 030 eurų). Vestuvės vyko Prancūzijos provincijoje esančioje pilyje.
„Nebuvo nei koordinatoriaus, nei personalo, nei tvarkytojų. Vakare plaudavau indus, o dieną per „Google Translate“ bendravau su angliškai nekalbančiais smuikininku ir floriste, kol nuotaka rėkė ant pamergių dėl to, kada jos turi eiti prie altoriaus“, – pasakojo Iris.
Iš pradžių jos buvo paprašyta pasiimti penkias laisvas dienas nuo darbo, tačiau galiausiai teko pasiimti net aštuonias.
„Iš viso išleidau nuo 3 000 iki 4 000 dolerių. Netgi sumokėjau už kitos vyriausiosios pamergės suknelę ir iki šiol neatgavau pinigų“, – sakė ji.
Nors su nuotaka jos vis dar bendrauja, Iris pripažįsta, kad ruošiantis vestuvėms pradėjo jausti nuoskaudą.
„Per pačias vestuves mes net nesikalbėjome. Jei galėčiau ką nors patarti būsimoms vyriausioms pamergėms, tai pirmiausia labai aiškiai susitarti, ko iš jūsų tikimasi“, – sakė ji.
Nuotaka staiga atšaukė mergvakarį
25-erių renginių organizatorė Hannah pasakoja, kad jos draugė, su kuria susipažino universitete, nusprendė rengti vestuves Floridoje, nors dauguma pamergių gyveno Teksase. Tuo metu Hannah buvo bedarbė ir draugė puikiai žinojo apie jos finansinius sunkumus.
„Labai nerimavau, kaip galėsiu sau leisti būti pamerge, nes pačios turėjome mokėti už skrydžius, sukneles, makiažą ir šukuosenas“, – sakė ji.
Negana to, būsima nuotaka norėjo atskiro mergvakario Floridoje kitu savaitgaliu.
„Tai būtų reiškę dar du skrydžius, viešbutį ir mažiausiai dar tūkstantį dolerių išlaidų“, – pasakojo Hannah.
Kai kelios pamergės pasakė, kad to tiesiog negali sau leisti, nuotaka atšaukė visą mergvakarį.
„Ji dar bandė sukelti mums kaltės jausmą, kad nenorime su ja švęsti. Jai visiškai nerūpėjo kitų finansinė padėtis. Tuomet pradėjau prarasti pagarbą jai kaip draugei“, – sakė Hannah.
Anot jos, vestuvėms taip pat buvo nustatyta daugybė privalomų išlaidų, už kurias turėjo mokėti pačios pamergės.
„Visos keturios vilkėjome tą pačią siaubingą 300 dolerių kainavusią poliesterio suknelę. Ji atrodė tikrai prastai. Mūsų nagai, batai ir šukuosenos taip pat turėjo būti vienodi“, – pasakojo moteris.
Iš pradžių nuotaka reikalavo, kad kiekviena pamergė pati sumokėtų dar po 300 dolerių (apie 260 eurų) už šukuosenas ir makiažą, tačiau po ilgų diskusijų sutiko bent jau padengti makiažo išlaidas.
„Iš viso vestuvėms sukrapščiau apie 3 000 dolerių. Negalėjau mėgautis švente, nes vis dar buvau labai įskaudinta dėl visko, kas įvyko iki jos“, – sakė Hannah. Tai – apie 2 575 eurus. Po vestuvių jų draugystė stipriai atšalo.
„Nuo vestuvių ją mačiau vos du kartus. Tas pats nutiko ir kitoms pamergėms. Visa ši istorija privertė iš naujo įvertinti, koks žmogus ji iš tikrųjų yra. Paklausiau savęs: ar tikrai noriu draugauti su žmogumi, kuriam pinigai svarbesni už draugystę?“ – sakė Hannah.
