Tadas Kreišmontas
Tuomet Ukrainos atsakas gali būti gerokai stipresnis nei iki šiol.
Rusijos Federacijos tikslas – padaryti didžiausius Ukrainos miestus maksimaliai sunkiai gyvenamus, o kraštutiniu atveju – visiškai netinkamus gyventi, mano politikos apžvalgininkas Igoris Tyškevičius.
Jo teigimu, vis labiau aiškėja viena: Kremlius nori išnaudoti artimiausias savaites smūgiams Ukrainos miestams, logistikai ir infrastruktūrai. Tuo pat metu Rusija esą ruošiasi didžiulei mobilizacijai spalį – o tuomet Ukrainos atsakas gali būti gerokai stipresnis nei iki šiol.
„Didelė eskalacija gali prasidėti spalį“, – mano baltarusių analitikas.
Jo vertinimu, artėjantis ruduo ir žiemos pradžia gali tapti itin intensyviu Rusijos ir Ukrainos karo etapu.
Kaip teigia ekspertas, Kremliaus strategija šiuo metu neapsiriboja bandymais užimti naujus kilometrus fronte. Rusija pirmiausia esą siekia maksimaliai pabloginti gyvenimo sąlygas didžiausiuose Ukrainos miestuose.
Pasak Tyškevičiaus, ypatingą problemą Ukrainai kelia rusiški reaktyviniai dronai. Rusija juos naudoja kartu su didelio masto raketų atakomis, o Ukrainos oro gynyba vis dar nesugeba veiksmingai perimti didžiosios dalies tokių aparatų.
Taikiniais tampa, be kita ko, energetikos objektai, elektrinės ir šiluminės elektrinės, sandėliai bei logistikos infrastruktūra.
Ypatingą reikšmę turi komunalinė infrastruktūra. Analitikas atkreipia dėmesį į bandymus atakuoti Kyjivo Bortnyčų nuotekų valyklą. Smarkus jos pažeidimas galėtų sukelti milžiniškų problemų dėl kanalizacijos ir nuotekų valymo, o blogiausiu atveju – užteršti Dnieprą.
Tyškevičiaus teigimu, kalbama apie daugiau nei pavienių objektų naikinimą. Tikslas esą yra padaryti didžiausius Ukrainos miestus maksimaliai sunkiai gyvenamus, o kraštutiniu atveju – visiškai netinkamus gyventi. Tai savo ruožtu galėtų sukelti masinę vidinės migracijos bangą. Jei vien iš Kyjivo išvyktų milijonas žmonių, kiltų milžiniškų problemų dėl jų apgyvendinimo, įdarbinimo ir aprūpinimo. Panašus scenarijus galėtų būti taikomas Charkivui, Sumams, Černihivui, Odesai, Zaporižiai ar Dniprui.
Dar labiau neramina informacija apie Rusijos mobilizaciją. Tyškevičius kalba apie dokumentus, susijusius su Rusijos mobilizacijos planais, kurie į internetą pateko dėl įsilaužėlių veiklos. Anot jo cituojamos informacijos, Kremlius rudenį gali bandyti mobilizuoti net milijoną naujų karių.
Rusijos skaičiavimas esą paprastas: padidinti kariuomenės dydį ir bandyti masės principu pralaužti Ukrainos gynybą. Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos problemas kompensuojant nuostolius. Vakarų žiniasklaidos cituojamais duomenimis, Rusijos kariuomenėje esą trūksta maždaug 1000–1200 žmonių per mėnesį. Nepaisant Putino pareiškimų, kad kalbos apie mobilizaciją yra nesąmonė, Kremlius gali bandyti problemą spręsti būtent tokiu būdu.
Tačiau Tyškevičius mano, kad Rusijos pranašumas gali būti trumpalaikis. Ukraina esą tęs atakas prieš Rusijos gamyklas, naftos perdirbimo įmones ir infrastruktūrą. Ypač svarbiais taikiniais gali tapti gamyklos, gaminančios elektroniką ir komponentus, reikalingus Rusijos karinei pramonei.
Tačiau tuo viskas nesibaigia: „Manau, kad iki rugsėjo pabaigos Ukrainos balistinės raketos taip pat pateiks Rusijai nemalonią staigmeną. Galbūt net anksčiau. Rusai iš tiesų pradės susidurti su problemomis – nes kalbame ne apie „Wildberries“, „Ozon“ ar naftos perdirbimo gamyklas, o apie dideles gamyklas“, – sako Tyškevičius.
„Kita sritis – perimančiųjų dronų, skirtų kovai su reaktyviniais dronais, kūrimas. Kiek žinau, jau išbandyti trys modeliai. Iki rugsėjo vidurio gali būti parengti keli veikiantys modeliai ir prasidės jų pirkimas. Tuomet reikės didinti gamybos mastą. Įprastą gamybos lygį būtų galima pasiekti maždaug spalio viduryje.“
Būtent todėl, pasak Tyškevičiaus, Rusija dabar stengiasi maksimaliai išnaudoti savo laikiną pranašumą – mėnesį ar šešias savaites – ir padaryti kuo daugiau žalos Ukrainos infrastruktūrai.
„Ukrainos atsakas bus smūgiai Rusijos teritorijoje ir tolesnė Ukrainos robotizacija. Be to, šiuo metu fronte vyksta reikšminga pertvarka. Todėl manau, kad spalį ir lapkritį Rusija gali susidurti su keliomis nemaloniomis staigmenomis tiesiogiai fronte.“
Kremlius taip pat gali bandyti panaudoti didelės mobilizacijos grėsmę kaip spaudimo priemonę Jungtinėms Valstijoms ir Vakarų valstybėms. Žinia esą būtų tokia: Rusija pasirengusi eskaluoti konfliktą, todėl Vakarai turėtų spausti Kyjivą, kad šis sutiktų su Rusijos sąlygomis.
Tačiau Tyškevičius mano, kad šiuo metu toks scenarijus mažai tikėtinas.
