Policijos generalinis komisaras sako, kad pareigūnai vis dažniau susiduria su agresyviais asmenimis. Ką su jais daryti ir ar galbūt reikėtų priverstinio gydymo?
Gyventojai ir policija (nuotr. ELTA/Dainius Labutis, BNS)
Apie sistemos spragas, pavojingų asmenų kontrolę bei realią situaciją gatvėse, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Policijos pareigūnų profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Anykščių incidentas ir visuomenės saugumo klausimai
R. Katinienė: Ko gero, agresijos atvejų, kai piliečiai naudoja ne tik šaunamuosius ginklus, bet ir pasipriešinimą ar smurtą prieš policijos pareigūnus ir kitas viešąsias paslaugas teikiančius asmenis, daugėja. Šios tendencijos yra matomos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kaip bebūtų gaila dėl pastarojo atvejo, galbūt ir šeimos nariai dėjo pastangas, kad sutrikus sveikatai žmogus gautų pagalbą ir nebūtų tos agresijos.
Iš viešai prieinamos informacijos matome, kad nukentėdavo ir patys šeimos nariai, tačiau teisės aktai ir pati medicinos sistema neleidžia izoliuoti tokių asmenų. Manau, čia turėtų vykti labai rimta diskusija, pasitelkiant visas institucijas: ne tik policijos pareigūnus ir teisėsaugą, bet ir tuos pačius medikus bei visuomenines organizacijas. Mano akimis, asmenų ir ligonių teisės neturėtų būti iškeliamos aukščiau, o tos teisės ir laisvės neturėtų pažeisti viešąsias funkcijas atliekančių asmenų teisių.
Dabar panašu, kad visi naudojasi savo teisėmis, mes labai rūpinamės laisvėmis, kad žmogus, jeigu nenori, gali nesigydyti, tačiau matome ypač skaudžius atvejus, kai nukenčia arba žūsta patys pareigūnai, kai yra smurtaujama prieš medikus.
Tada kyla natūralus klausimas: ar valstybė iš tikrųjų taip nevertina savo darbuotojų ir paslaugas teikiančių asmenų, į kuriuos yra investuojama, kurie kuria pasitikėjimą valstybe bei sistema? Jie patiria smurtą ir jų niekas šioje situacijoje neapgina.
Manau, jau vakar reikėjo pradėti diskutuoti apie tai, kad turi būti keičiama ir peržiūrima teisės aktų sistema, susijusi su ligoniais. Laikausi pozicijos, kad turėtų būti peržiūrėta ir tai, kiek patys policijos pareigūnai arba atvykstantys paramedikai galėtų naudoti atitinkamą jėgą prieš tokius agresyvius asmenis, kad galėtų juos izoliuoti ir apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius.
Policijos pareigūnų kasdienybė – smurtas tampa norma
R. Katinienė: Realiai, tai yra kasdienybė. Matome, kad šios tendencijos yra labai augančios, ir tai mus neramina, nes neprideda pasitikėjimo patiems policijos pareigūnams, teisinei sistemai, valstybei bei policijos institucijai – mums tenka analizuoti ir matyti įvairius atvejus.
Policijoje turime Imuniteto tarnybą, kurios viena iš pagrindinių funkcijų turėtų būti policijos pareigūnų pagalba ir apsauga, nes smurtas nėra vien tik fizinis – kai yra pasipriešinama arba smurtaujama fiziškai. Šiuo metu yra labai daug internetinio smurto, įvairių patyčių, nukreiptų ne tik prieš pačius pareigūnus, bet ir prieš jų šeimos narius.
Norėtųsi didesnės apsaugos patiems pareigūnams. Manau, būtų pats laikas ne tik diskutuoti, bet ir peržiūrėti teisinę bazę – reikėtų griežtinti tvarką arba išplėsti galimybes, kada būtų galima naudoti įvairias specialiąsias priemones. Nebūtinai šaunamąjį ginklą, nes jis tikrai naudojamas tik išimtiniais atvejais, bet, pavyzdžiui, elektrošoką.
Gaila, tačiau turime ne vieną atvejį, kai profesinė sąjunga atstovauja ir gina policijos pareigūnus, kurie prieš agresyvius, neblaivius asmenis panaudoja elektrošoką, o prokuratūra tai traktuoja kaip būtinosios ginties ribų peržengimą, pareigūnai yra tąsomi po teismus kelerius metus.
Kolegoms labai aiškiai siunčiama žinutė, kad tokiu atveju geriau nenaudoti jokių specialiųjų priemonių, tačiau tai kelia kitą labai didelę grėsmę. Atvirai tariant, nenorėčiau atsidurti situacijoje, kurioje man iškyla reali grėsmė, aš skambinu policijos pareigūnams, o jie atvykę bijo panaudoti specialiąsias priemones, kad užtikrintų mano teisę gyventi saugiai. Situacija šiuo metu tikrai nėra dėkinga.
Žmogaus teisės iškeliamos aukščiau už visuomėnės saugumą
Gerbiamas Vitalijau, ką jūs galvojate? Ar sutiktumėte su teiginiu, kad iš tiesų dabar žmogaus teisės jau yra iškeliamos aukščiau už bendrą visų žmonių saugumą?
V. Mitrofanovas: Taip, tai tikrai yra 2 medalio pusės, ir mes apie tai jau esame diskutavę. Natūralu, kad šis klausimas susijęs su pareigūnais, vykstančiais į iškvietimus pas žmones, turinčius psichikos ar intelektinės ligos požymių. Šioje vietoje turėtų aktyviau įsijungti psichikos sveikatos centrai ir medikai, kurie nustatytų tokių žmonių būklę: iki kokio lygio jie yra adekvatūs ir kokį pavojų gali kelti aplinkiniams.
Mes, kaip savivaldos atstovai ir savivaldybių vadovai, susiduriame su nuolatiniais gyventojų skundais apie kaimynus su tokiais ligos požymiais, kurie triukšmauja, terorizuoja žmones ir vaikus. Savivaldybė negali imtis jokių priemonių tokiam žmogui nuraminti ar užtikrinti jo gydymą. Kartais gal ir užtektų tik gydymo, tačiau susiduriame su žmogaus teisių nuostata, kad per prievartą gydyti negalima, nebent yra nustatytas asmens neveiksnumas. Dėl neveiksnumo nustatymo į teismą gali kreiptis tik artimi giminės.
Girdime daugelį istorijų, kur tai būna siejama su giminių ginčais ar turtiniais santykiais, tačiau dažnai tokie sergantys žmonės yra paliekami vieniši, nes artimieji įsivaizduoja, kad tai yra tik problema, ir stengiasi nuo jos atsiriboti. Tai palieka šią naštą tarp sergančio žmogaus ir savivaldybės.
Taip pat visiškai pritarčiau pareigūnei dėl specialiųjų priemonių naudojimo. Manau, kad turėtų būti vertinamos visos aplinkybės. Jeigu žmogus, turintis psichinę ar intelektinę ligą, elgiasi neadekvačiai ir kelia pavojų, pareigūnai neturėtų būti tampomi po teismus už tai, kad bandė užtikrinti kitų žmonių teisę į ramybę ir saugų gyvenimą.
Kaip teisininkas, aš visada sakau: absoliučių žmogaus teisių nėra. Netgi teisė į gyvybę ten, kur įteisinta eutanazija, nėra absoliuti. Žmogaus liga negali trukdyti kitiems žmonėms, atimti iš jų teisės į ramų, pilnavertį gyvenimą bei saugų būstą. Klausimas – kaip apsiginti nuo tokių situacijų? Būtent todėl, kaip meras, ir siūlau leisti savivaldybėms atstovauti tokiems žmonėms gydymo įstaigose, jeigu to nedaro artimieji. Aišku, mums tai reikštų papildomą naštą, tačiau privalome galvoti apie visą bendruomenę.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
