Dovydas
Kelionės lėktuvu Europoje netrukus gali tapti gerokai patogesnės. Skrydžio metu keleiviams atsiveria galimybė naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis – skambinti, siųsti žinutes, naršyti internete ir socialiniuose tinkluose net tada, kai lėktuvas jau yra aukštai virš debesų.
Apie naujas galimybes pranešama Europos Sąjungos ribose skraidantiems keleiviams. Tam, kad paslauga veiktų, reikės 5G ryšį palaikančio telefono ir atitinkamos mobiliojo ryšio paslaugos. Vis dėlto tai nereiškia, kad nuo nustatytos datos kiekviename Europos lėktuve telefonas automatiškai veiks taip pat, kaip ant žemės.
Technologijos aviacijoje diegiamos palaipsniui, o tam būtina speciali lėktuvo įranga.
Kodėl įprastas mobilusis ryšys lėktuve neveikia?
Būnant ant žemės telefonas ryšį palaiko su mobiliojo ryšio bokštais. Tačiau lėktuvui kylant situacija iš esmės pasikeičia.
Lėktuvo korpusas slopina iš išorės sklindančias radijo bangas, o pats orlaivis per trumpą laiką nutolsta nuo ant žemės esančių bazinių stočių. Todėl įprastas mobiliojo ryšio signalas aukštai ore tampa vis silpnesnis.
„Kaip ir ant žemės, kai keliaujame gilyn į miško glūdumą, mūsų telefono gaunamas signalas slopsta ir kažkur miško tankmėje tą ryšį su bazine stotimi galiausiai prarandame. Tas pats ir su lėktuvu – jeigu jis pakilo į keliolikos kilometrų aukštį, turint omenyje viso lėktuvo korpusą, ryšys po truputį prarandamas“, – aiškino fizikos mokslų daktaras, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas dr.
Evaldas Stankevičius.
Taigi norint užtikrinti ryšį ore reikia visai kitokio sprendimo nei naudojamas sausumoje.
Ryšį į lėktuvą gali atnešti palydovai
Vienas iš sprendimų – lėktuve įrengti specialią ryšio infrastruktūrą. Ji leidžia keleivių telefonams prisijungti prie lėktuvo viduje veikiančio tinklo.
Kitas svarbus elementas – palydovinis internetas.
Pasak E. Stankevičiaus, aviacijoje gali būti naudojamas ir „SpaceX“ plėtojamas „Starlink“ palydovinis tinklas. Lėktuvui esant dideliame aukštyje, palydovinis ryšys tampa patogesniu būdu perduoti interneto duomenis.
Schema iš esmės paprasta: lėktuvas gauna ryšį iš palydovinio tinklo, o speciali įranga šį ryšį perduoda į orlaivio saloną. Keleiviams tuomet gali būti suteikiama galimybė naudotis 5G ryšiu savo telefonuose.
Keleiviai galės ne tik naršyti
Jeigu konkrečiame lėktuve bus įdiegta reikalinga įranga ir aviakompanija pasiūlys tokią paslaugą, keleiviai galės atlikti daugelį įprastų veiksmų.
Tai reiškia, kad skrydžio metu bus galima:
- naršyti internete;
- naudotis socialiniais tinklais;
- siųsti ir gauti žinutes;
- naudotis įvairiomis programėlėmis;
- tam tikromis sąlygomis skambinti;
- palaikyti ryšį su aplinkiniais net skrendant dideliame aukštyje.
Tačiau svarbu suprasti, kad paslauga neatsiras visuose lėktuvuose vienu metu.
Dėl saugumo – ne viso skrydžio metu
Nors technologijos leidžia keleiviams naudotis ryšiu ore, aviacijoje svarbiausias išlieka saugumas.
Todėl 5G sistema nebus aktyvuojama visais skrydžio etapais. Kilimo ir leidimosi metu ryšio sistema gali būti išjungiama kaip papildoma saugumo priemonė.
Be to, lėktuvuose naudojama daugybė skirtingų elektroninių sistemų ir prietaisų, todėl mobiliojo ryšio dažniai turi būti kruopščiai suderinti.
„Visame šiame procese dalyvauja ir daug dažnių juostų. Pavyzdžiui, su palydovinio ryšio „Starlink“ tinklu lėktuvas bendrauja vienu dažniu, o lėktuvo viduje 5G veikia jau kitu dažniu“, – aiškino ekspertas.
Jo teigimu, naudojami dažniai parenkami taip, kad nekeltų trukdžių orlaivio sistemoms.
Į visus lėktuvus naujovė neatkeliaus iš karto
Nors technologinis sprendimas jau egzistuoja, keleiviams nereikėtų tikėtis, kad vos prasidėjus naujovei jų telefone danguje automatiškai atsiras 5G.
Tam reikia, kad konkreti aviakompanija būtų įdiegusi atitinkamą įrangą ir pasiūlytų paslaugą savo keleiviams. Todėl viename lėktuve mobilusis ryšys gali veikti, o kitame – keleiviui vis dar reikės naudotis įprastu skrydžio metu siūlomu belaidžiu internetu.
Ekspertas pabrėžia, kad naujovė bus diegiama palaipsniui.
Skrydžiai gali tapti visiškai kitokie
Iki šiol ilgesnis skrydis daugeliui keleivių reiškė kelias valandas be įprasto mobiliojo ryšio. Reikėjo iš anksto atsisiųsti filmus, muziką, dokumentus arba tiesiog laukti, kol lėktuvas pasieks kelionės tikslą.
Atsiradus patikimam ryšiui ši situacija keisis. Keleivis galės dirbti, palaikyti ryšį su artimaisiais ar naršyti internete net būdamas keliolikos kilometrų aukštyje.
Vis dėlto kiekvienas skrydis bus skirtingas – ryšio prieinamumas priklausys ne tik nuo telefono, bet ir nuo konkretaus orlaivio, aviakompanijos bei jame įdiegtos įrangos.
Taigi lėktuve naudojamas telefonas pamažu tampa nebe išimtimi, o įprasta kelionės dalimi. Tikėtina, kad ateityje keleiviams vis rečiau teks žiūrėti į telefono ekraną ir matyti, kad ryšio nėra – net tada, kai po lėktuvo sparnais jau likę tūkstančiai metrų žemės.
