Tadas Kreišmontas
Rusijoje itin audringai sureaguota į Lietuvoje svarstomus Konstitucijos pakeitimus, kurie panaikintų dabartinį apribojimą šalyje dislokuoti branduolinius ginklus.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad jeigu Lietuvos teritorijoje ateityje atsirastų į Rusiją nukreiptų branduolinių ginklų, Maskva į tai esą atsakytų savo kariniu planavimu.
Jo pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Vilniuje žengtas dar vienas žingsnis keičiant Konstitucijos 137 straipsnį.
Peskovas prakalbo apie Lietuvos teritoriją kaip galimą taikinį
Kremlius Lietuvos svarstomus pokyčius vadina rimta eskalacija.
D. Peskovas aiškino, kad Maskvos požiūriu Lietuvoje dislokuoti NATO branduoliniai pajėgumai neišvengiamai būtų vertinami kaip nukreipti į rytus – pirmiausia į Rusiją.
Todėl, anot Kremliaus atstovo, Rusija atitinkamai koreguotų ir savo branduolinio atgrasymo planus.
Paprasčiau tariant, Maskva siunčia žinią, kad šalis, kurios teritorijoje būtų dislokuoti tokie ginklai, patektų į Rusijos strateginio planavimo akiratį.
Lietuvoje dar nepriimtas sprendimas dislokuoti branduolinius ginklus
Svarbu atskirti du skirtingus dalykus.
Šiuo metu Lietuva nėra nusprendusi savo teritorijoje dislokuoti branduolinio ginklo.
Seime vyksta procesas, kuriuo siekiama panaikinti Konstitucijoje esančią kliūtį, neleidžiančią tokios galimybės svarstyti ateityje.
Rugsėjo 9 dieną Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė siūlomam pakeitimui. Už projektą balsavo septyni komiteto nariai, du buvo prieš.
Dabartinis Konstitucijos 137 straipsnis nustato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Kodėl Lietuva nori keisti Konstituciją?
Pagrindinis argumentas – visiškai pasikeitusi saugumo situacija Europoje.
Kai 1992 metais buvo priimta Lietuvos Konstitucija, šalyje dar buvo Rusijos kariuomenė. Dabar Lietuva yra NATO narė, o Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė regiono saugumo aplinką.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad senoji nuostata nebeatitinka dabartinės geopolitinės realybės.
Lietuvos politikai taip pat pabrėžia branduolinio atgrasymo svarbą NATO kolektyvinei gynybai.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra sakęs, kad Lietuva praktiškai liko viena iš nedaugelio NATO valstybių, pati savo Konstitucijoje nusistačiusių tokį apribojimą.
Pakeisti Konstituciją nėra paprasta
Vieno balsavimo Seime tam neužteks.
Norint pakeisti Konstituciją, už pataisą turi balsuoti ne mažiau kaip 94 iš 141 Seimo nario.
Be to, balsavimas turi vykti du kartus, o tarp jų privalo būti bent trijų mėnesių pertrauka.
Liepos pradžioje per pirmąjį svarstymo etapą projektui pritarė 89 parlamentarai, 11 balsavo prieš, šeši susilaikė.
Seimo vadovybė planuoja procesą užbaigti žiemą – tam gali būti net pratęsta rudens sesija iki 2027 metų sausio.
Maskvoje pasipylė dar griežtesni pareiškimai
Peskovas nėra vienintelis Rusijos pareigūnas, griežtai sureagavęs į Lietuvos planus.
Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis Lietuvos politiką pavadino pavojinga ir tvirtino, kad Vilnius esą „žaidžia su ugnimi“.
Maskvos atstovai bando įtikinti, kad pats galimybės priimti NATO branduolinius pajėgumus sukūrimas didintų grėsmę Lietuvai.
Lietuvos kariuomenės analitikai dar rugpjūtį pažymėjo, kad ši tema tapo vienu iš Rusijos propagandos taikinių. Rusijos informacinėje erdvėje buvo skleidžiami pasakojimai, jog tokie Lietuvos sprendimai esą artina regioną prie plataus konflikto.
Diskusiją keičia ir Prancūzijos planai
Klausimas aktualus ne tik dėl Rusijos veiksmų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2026 metų kovą iškėlė platesnės Europos branduolinio atgrasymo sistemos idėją.
Pagal ją Prancūzijos branduolinės pajėgos galėtų atlikti didesnį vaidmenį ginant Europos sąjungininkes, o tam tikrais atvejais strateginiai orlaiviai galėtų būti laikinai dislokuojami kitose šalyse.
Birželį taip pat pasirodė informacija, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę išplėsti branduolinių ginklų dislokavimą Europoje.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tuomet teigė, kad Lietuva šiose diskusijose neketina likti nuošalyje.
Kol kas tai – galimybės atvėrimas, o ne ginklų atvežimas
Todėl Maskvos reakcija yra gerokai ankstesnė už bet kokį realų branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje.
Lietuvos valdžia pirmiausia siekia panaikinti teisinį apribojimą, kuris krizės atveju galėtų trukdyti pasinaudoti visomis NATO atgrasymo priemonėmis.
Net ir pakeitus Konstituciją, sprendimas automatiškai nereikštų, kad kitą dieną Lietuvoje atsirastų branduoliniai ginklai.
Tačiau Rusijai pakako jau pačios tokios galimybės svarstymo.
Kremliaus pareiškimai rodo, kad Maskva branduolinio atgrasymo temos Baltijos regione nelaiko vien teorine diskusija – ir stengiasi ją panaudoti spaudimui bei Lietuvos visuomenės bauginimui.
