Tadas Kreišmontas
Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną esą pasiekė itin griežta žinia iš Pekino. Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas galėjo pareikalauti iš Maskvos pradėti realų Rusijos kariuomenės išvedimą iš Ukrainos.
Jeigu tokia informacija būtų patvirtinta, tai reikštų itin rimtą pokytį Kinijos pozicijoje Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu.
Tačiau šiuo metu svarbu pabrėžti – nei Kinijos, nei Rusijos valdžia tokio ultimatumo oficialiai nepatvirtino. Pirminė informacija paskelbta Ukrainos karo veterano Mychailo Rogožos socialinio tinklo X paskyroje.
Pekinas esą pareikalavo konkrečių veiksmų
Skelbiama, kad Xi Jinpingas galėjo tiesiogiai telefonu kalbėtis su Vladimiru Putinu.
Pasak socialiniuose tinkluose skelbiamų, tačiau nepriklausomai nepatvirtintų pranešimų, Kinijos vadovybė Maskvai esą pasiuntė aiškų signalą – Rusija turėtų pradėti realų savo pajėgų išvedimą iš Ukrainos teritorijos.
Dar daugiau – tvirtinama, kad Pekinas galėtų būti pasirengęs padėti Rusijai ekonomiškai sušvelninti pasitraukimo iš karo pasekmes.
Tuo pačiu teigiama, kad atsisakius ieškoti konflikto užbaigimo Kinija galėtų mažinti ekonominę ir politinę paramą Rusijai. Tarp galimų priemonių minimas prekybos, technologinio bendradarbiavimo ir rusiškos naftos pirkimo mažinimas.
Rusijai Kinijos pozicija yra itin svarbi
Toks Pekino žingsnis Maskvai būtų labai skausmingas.
Po plataus masto invazijos į Ukrainą ir Vakarų įvestų sankcijų Rusija gerokai sustiprino ekonominius ryšius su Kinija. Pekinas tapo viena svarbiausių Maskvos prekybos ir politinių partnerių.
Todėl net ir dalinis Kinijos atsitraukimas nuo Rusijos galėtų turėti gerokai didesnį poveikį nei paprastas diplomatinis pareiškimas.
Būtent dėl to pranešimai apie galimą Xi Jinpingo spaudimą V. Putinui sulaukė tokio didelio dėmesio.
Oficialiai Kinija iki šiol kalbėjo gerokai atsargiau
Viešai Pekinas ilgą laiką laikėsi daug santūresnės pozicijos.
Ankstesniame oficialiame Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime apie Xi Jinpingo ir V. Putino pokalbį Kinijos vadovas akcentavo politinio konflikto sprendimo bei taikos derybų būtinybę, tačiau viešai nereikalavo Rusijos kariuomenės nedelsiant pasitraukti.
Tai svarbi detalė vertinant naujausią informaciją.
Jeigu Pekinas dabar iš tiesų būtų perėjęs nuo bendrų raginimų derėtis prie konkretaus reikalavimo Maskvai išvesti kariuomenę, tai būtų reikšmingas Kinijos politikos posūkis.
Kol kas – daugiau klausimų nei atsakymų
Vis dėlto skubėti skelbti apie Kinijos ir Rusijos santykių lūžį dar per anksti.
Iki šiol nėra paskelbta nei oficialaus Kinijos prezidentūros, nei Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, patvirtinančio tokį reikalavimą. Jo nepatvirtino ir Kremlius.
Be to, naujausiuose patikimų tarptautinių naujienų agentūrų pranešimuose Kinija ir Rusija tebėra pristatomos kaip glaudžiai bendradarbiaujančios valstybės.
Todėl šiuo metu šią žinią reikėtų vertinti kaip nepatvirtintą informaciją, o ne kaip jau įvykusį oficialų Pekino politikos posūkį.
Tačiau jeigu pranešimai pasitvirtintų, Maskvai tai būtų vienas rimčiausių diplomatinių signalų nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios – spaudimas būtų atėjęs ne iš Vakarų, o iš vienos svarbiausių pačios Rusijos partnerių.
