Tadas Kreišmontas
Dirbtinis intelektas įvertino Rusijos diktatoriaus mirties tikimybę.
Klausimas, kaip baigsis Rusijos vadovo Vladimiro Putino valdymas ir kada jis mirs, išlieka viena dažniausiai analizuojamų temų. Leidinys „The Telegraph“ kreipėsi į dirbtinio intelekto sistemą „Claude“, siekdamas išsiaiškinti pagrindinius galimus scenarijus.
Dirbtinis intelektas išskyrė du pagrindinius variantus – natūralią mirtį dėl amžiaus ar ligų ir priverstinį valdžios praradimą. Taip pat buvo įvertinti argumentai, kurie galėtų būti palankūs vienam ar kitam scenarijui.
Pirmasis scenarijus numato mirtį nuo senatvės ar ligos einant pareigas arba galimą pasitraukimą iš valdžios dėl sveikatos problemų. Tam įtakos turi itin aukštas V. Putino asmeninio saugumo lygis, kurį užtikrina Federalinė apsaugos tarnyba (FSO), taip pat galimybė naudotis aukščiausio lygio medicinos paslaugomis.
Dirbtinis intelektas taip pat atkreipė dėmesį į istorinį precedentą: dauguma Sovietų Sąjungos ir Rusijos vadovų, išskyrus pavienius atvejus, mirė dėl ligų ar natūralių priežasčių.
Antrasis scenarijus – vienas iš galimų įtampos šaltinių Rusijos elite ir jėgos struktūrose yra užsitęsęs karas prieš Ukrainą, galintis lemti vidaus politinį perversmą arba smurtinį Rusijos vadovo pašalinimą iš valdžios.
Rusijos istorijoje būta ir kitų valdžios pasikeitimų bei mįslingų vadovų mirties aplinkybių. Tarp jų minimos Josifo Stalino mirties aplinkybės, taip pat Nikitos Chruščiovo ir Michailo Gorbačiovo pašalinimas iš valdžios.
Kartu dirbtinis intelektas skeptiškai įvertino gausius Vakarų žiniasklaidos pranešimus apie tariamai sunkias ar mirtinas V. Putino ligas. „Claude“ pabrėžė, kad šiuo metu nėra patikimų ir patvirtintų įrodymų, leidžiančių teigti, jog jo sveikatos būklė yra kritinė ar kad jo aplinkoje vyksta realus sąmokslas.
Apibendrindamas analizę, dirbtinis intelektas pabrėžė, kad bet kokios išsamios prognozės šiuo metu tėra teoriniai svarstymai. Nėra objektyvių faktų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti pirmenybę kuriam nors scenarijui. Didelę dalį viešai prieinamos informacijos sudaro analitinės prielaidos, gandai ir informacinio karo elementai.
