Putino aplinkoje vyksta keisti dalykai: kas vyksta?

Vladimiro Putino aplinkoje vyksta keisti dalykai. Pačioje Rusijoje jau svaidomasi kaltinimais dėl sąmokslų ar bendradarbiavimo su priešais. Pasirodo ir oligarchų pasisakymai Vakarų žiniasklaidoje. Kas ten darosi?

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad V. Putino aplinkoje yra žmonių, kurie palaiko Ukrainos siekį užbaigti karą.

„Turime palaikymą dėl karo užbaigimo ne tik tarp pasaulio partnerių, bet ir tarp kai kurių Putino aplinkos žmonių. Ten supranta, kas vyksta, ir kad taikai nėra alternatyvos“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Delfi laidoje kalbintas politologas Ivanas Preobraženskis mano, kad tame yra tiesos.

„Ten, matyt, dar yra likę žmonių, kurie sugeba užjausti tuos, ant kurių krinta bombos ir kuriuos žudo. Juolab kad Vladimiro Putino aplinkoje yra daugybė Ukrainoje gimusių žmonių, pavyzdžiui, Valentina Matvijenko arba Kirilas Dmitrijevas, gimęs Kyjive. Tikriausiai jie ten vis dar turi artimųjų, pažįstamų, žmonių, kurių jiems galbūt asmeniškai gaila. Tačiau tai nereiškia, jog šie žmonės pasisako prieš Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – sako jis.

Politologas primena dar vieną atvejį.

„Yra žinomas paties Putino paskelbtas Romano Abramovičiaus vizitas į Kyjivą, kur jis bandė vaidinti tokio „švyturio diplomato“ vaidmenį. Jis taip pat yra žmogus iš Vladimiro Putino aplinkos. Ir jis taip pat tam tikru būdu užjaučia Ukrainą.

Jis netgi bandė susitarti, kad dalis jo lėšų – žinoma, užsienio – būtų skirta Ukrainai remti. Žinoma, jis taip siekė išvengti sankcijų. Jis tikriausiai nėra vienintelis. Yra ir kitų tokių žmonių, kurie turi ryšį su Vladimiru Putinu, taigi juos galima vadinti Putino aplinkos žmonėmis“, – aiškina pašnekovas.

Vis dėlto V. Zelenskio žodžius I. Preobraženskis vertina kaip viešųjų ryšių akciją ir informacinį karą prieš V. Putiną.

„Volodymyras Zelenskis veda labai veiksmingą viešą informacinį karą asmeniškai su Vladimiru Putinu. Jis bendrauja su juo tarsi apeidamas visus kitus, rašo jam atvirus laiškus, daro pareiškimus jo adresu, akivaizdžiai veikia Putino nervus ir daro tai visiškai sąmoningai. Manau, kad toks pareiškimas yra šio žaidimo dalis“, – tvirtina I. Preobraženskis.

Toks elgesys gali būti gerai apgalvotas atsižvelgiant į dabartinę Rusijos padėtį.

„Galbūt tai nėra atsitiktinumas, kad būtent dabar Volodymyras Zelenskis pradėjo imtis tokių veiksmų. Karo eiga, be abejo, priklauso nuo Putino nuotaikos. Putinas – diktatorius, Putinas asmeniškai priėmė sprendimą pradėti visapusišką agresiją prieš Ukrainą. Nuo jo dabartinių asmeninių sprendimų, nuo to, ar jis panikuoja, ar jam prasideda isterija, ar tiesiog įsiutimas dėl to, kad jį erzina Volodymyras Zelenskis, neabejotinai priklauso ir padėtis fronte, ir Rusijos valdžios elgesys“, – sako politologas.

Vidinės kovos Rusijoje

Apie ruošiamą sąmokslą prieš Rusiją pradėjo kalbėti įtakingas rusų propagandistas Vladimiras Solovjovas. Savo laidoje jis komentavo paviešintus žurnalistės Ksenijos Sobčak susirašinėjimus su pareigūnais ir pavaldiniais. Nors pati K. Sobčak aiškino, kad tai suklastoti susirašinėjimai.

Tuo metu V. Solovjovas pareiškė, kad tai tik patvirtina K. Sobčak ryšius su buvusiu Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku ir mirusiu Rusijos opozicionieriumi Aleksejumi Navalnu.

Jis apkaltino K. Sobčak ir jos mamą – senatorę Liudmilą Narusovą – dirbant „Tėvynės išdavikams“.

I. Preobraženskis pateikia paaiškinimą, kas čia galėjo nutikti.

„Manau, kad puolimas pirmiausia nukreiptas būtent prieš Liudmilą Narusovą. Liudmila Narusova – iš tiesų yra Putino aplinkos žmogus, kuris, man atrodo, kartais netgi iš kvailumo, o ne dėl kokių nors racionalių sumetimų, leidžia sau turėti savo nuomonę“, – sako jis.

Jis primena, kad būtent L. Narusova viešai iškėlė klausimą, kodėl Rusijos šauktiniai didžiuliais skaičiais atsidūrė Ukrainos teritorijoje prasidėjus visapusiškai agresijai. Tai sukėlė skandalą Rusijoje.

„Liudmila Narusova buvo buvusio Vladimiro Putino viršininko, Sankt Peterburgo mero Sobčako, žmona. Be to, sklando tokios kalbos – aš jomis tikiu – kad būtent Liudmila Narusova įtikino Sobčaką priimti Putiną į darbą, teigdama, kad jam reikia būtent tokio žmogaus. Taigi, jie iš tiesų turi ryšių su Putinu.

Kai praeitą kartą Ksenija Sobčak pateko į akiratį, o buvęs Putino viršininkas Čemezovas bandė įkalinti ne tik Sobčak darbuotojus, bet ir pačią Kseniją, ir ji buvo priversta vėl pabėgti iš Rusijos būtent 2022 metais, būtent Liudmila Narusova „prasiskverbė“ iki Putino. Ir Putino įsakymu Sobčak buvo atleista“, – pasakoja pašnekovas.

L. Narusova su dukra vykdė Rusijos įmonių perėmimą, sukūrė verslo imperiją, o dabar kažkas nori su jomis susidoroti ir pasisavinti turtą, sako I. Preobraženskis.

„Yra ir sudėtingesnis paaiškinimas. Matome, kad Sankt Peterburgo mafijoje apskritai vyksta rimti vidiniai susirėmimai. Labai įtakingas žmogus, kontroliavęs Sankt Peterburgo jūrų uostą, Traberis, atsidūrė už grotų. Jį, kaip teigiama, asmeniškai suėmė FSB pirmasis pavaduotojas. Už grotų atsidūrė ir kai kurie brolių Rotenbergų žmonės, kurie yra labai artimi Putinui.

Apskritai ten vyksta kažkoks galios perskirstymas ir kažkoks susidūrimas, į kurio detales, manau, mums nėra didelės prasmės gilintis. Jie tarpusavyje kovoja, o viena iš šio proceso aukų dabar tampa Liudmila Narusova“, – tvirtina jis.

Ko nori Rusijos elitas?

Dėmesio sulaukė „The Economist“ pasirodžiusi publikacija apie Rusijos oligarchą Andrejų Melničenko. Jis tvirtina, kad, pasibaigus karui Ukrainoje, Maskvai reikės tapti naujos saugumo architektūros dalimi.

„Manau, kad plačiąja prasme net ne Vladimiras Putinas kalba jo lūpomis, o iš tikrųjų kalba Rusijos valdančioji klasė, Rusijos „deganti klasė“, kaip teisingai pažymi politologas Grigorijus Golosovas. Jis sukūrė savo suvereniteto koncepciją, kuri susiveda į paprastą frazę: savo teritorijoje darau, ką noriu.

Atitinkamai, jis nori likti būtent šiose ribose, net jei Putinas bus nušalintas, net jei įvyks kokių nors politinių pokyčių. Atvirai kalbant, manau, kad šios nuomonės atstovai yra ir didelė dalis Rusijos opozicijos tremtyje, kuriems nepatinka Putinas, nepatinka dabartinis totalitarinis režimas, tačiau jų pačių požiūris į suverenitetą yra maždaug toks pat“, – sako I. Preobraženskis.

Jis atkreipia dėmesį, kad A. Melničenko praktiškai nekalba apie savo santykius su V. Putinu, o jo kalbėjimas irgi nėra nukreiptas prieš Rusijos vadovą.

„Jis, žinoma, yra visiškai proputininis žmogus, labai glaudžiai susijęs su šia valstybe, o jo kapitalas susijęs su galimybe dirbti arba, vienaip ar kitaip, vogti iš šios valstybės biudžeto. Paaiškėja, kad tai dabar atitinka Putino interesus, net jei tai ne visiškai atspindi jo paties požiūrį.

Tai didžiąja dalimi atkartoja tezes, kurias pats Putinas arba jo aplinka skelbia: pašalinkite Putiną – čia įsivyraus chaosas, bus visiška beprotybė su branduolinėmis raketomis, kuri nežinia kur pradės jomis šaudyti. Tarsi galėtų būti didesnė grėsmė aplinkiniam pasauliui ir kaimyninėms šalims nei pats Putinas“, – pastebi I. Preobraženskis.