Vladimiras Putinas pasitarimo su kariškiais metu nurodė išanalizuoti Ukrainos sąjungininkų, kuriuos jis pavadino karo tęsimo „kurstytojais“, įsitraukimą į konfliktą, kad ateityje jų atžvilgiu būtų galima priimti „atsakingus sprendimus“.
„Turi būti atlikta kiekvieno kurstytojo įsitraukimo į realius karo veiksmus analizė. Ši analizė mums reikalinga galimam atsakingų sprendimų priėmimui ateityje. Bet kokiu atveju, mums to gali prireikti“, – sakė V. Putinas.
Aiškindamas savo poziciją, V. Putinas rėmėsi kelių Europos Sąjungos šalių vadovų 2026 metų birželio 7 dienos bendru pareiškimu, kuriame, jo teigimu, buvo pasveikintas „novatoriškas“ Ukrainos bepiločių technologijų taikymas. Jis pareiškė, kad anksčiau jau buvo uždavęs „grynai retorinį klausimą“, ar tai reiškia paramą smūgiams „mūsų civiliniams objektams, civilinei infrastruktūrai, transportui su civiliais asmenimis ir vaikais, studentų bendrabučiams“, bei patvirtino savo prielaidą, kad tokie veiksmai, jo nuomone, sulaukia Europos lyderių pritarimo.
ES: Rusija vykdo koordinuotas hibridines kampanijas
Europos Sąjunga pastaraisiais metais ne kartą yra pareiškusi, kad Rusija vykdo koordinuotas hibridines operacijas prieš ES valstybes nares. 2025 m. ES Tarybos vardu paskelbtame pareiškime nurodoma, kad Rusijos veiksmai yra „platesnių, koordinuotų ir ilgalaikių hibridinių kampanijų dalis“, kuriomis siekiama „grasinti ir silpninti Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir partnerių saugumą, atsparumą bei demokratinius pagrindus“. Dokumente taip pat pažymima, kad prie šių veiksmų prisideda ir Rusijos karinė žvalgyba (GRU), o tokia veikla po plataus masto invazijos į Ukrainą dar labiau suintensyvėjo, rašoma Europos Sąjungos Tarybos 2025-ųjų pranešime.
ES institucijos taip pat konstatuoja, kad Rusijos destabilizavimo kampanijos apima ne vien dezinformaciją.
2025 m. gegužę ES Taryba, skelbdama naujas sankcijas, nurodė, jog Rusija vykdo sistemingą užsienio informacinio manipuliavimo ir kišimosi kampaniją, o Bendrija išplėtė sankcijų mechanizmą, kad būtų galima taikyti ribojamąsias priemones asmenims ir subjektams, susijusiems su tokiomis destabilizuojančiomis operacijomis, įskaitant finansinius ir logistinius tinklus.
Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS) savo trečiojoje ataskaitoje apie užsienio informacinį manipuliavimą ir kišimąsi (FIMI) pažymi, kad didžiausias tokių operacijų šaltinis išlieka Rusija. Ataskaitoje teigiama, jog Rusijos sukurta skaitmeninė infrastruktūra naudojama manipuliuoti informacine erdve Europos Sąjungoje ir partnerių valstybėse, o šios kampanijos yra ilgalaikės, koordinuotos ir pritaikomos prie besikeičiančių aplinkybių.
Viešai skelbiamuose ES sprendimuose taip pat pažymima, kad Rusijos vykdomos destabilizavimo operacijos nukreiptos ne tik prieš infrastruktūrą, bet ir prieš demokratinius procesus. Pavyzdžiui, 2025 m. liepą ES Taryba sankcionavo asmenis ir organizacijas, kurios, anot institucijos, dalyvavo užsienio informacinio manipuliavimo ir kišimosi veikloje bei prisidėjo prie Rusijos pastangų slopinti nepriklausomą informaciją okupuotose Ukrainos teritorijose ir skleisti Kremliaus naratyvus.
Pastaraisiais metais Europos lyderiai taip pat yra viešai įspėję apie vis griežtėjančią Rusijos retoriką valstybių, remiančių Ukrainą, atžvilgiu. Šiame kontekste V. Putino pareiškimas apie būtinybę įvertinti Ukrainos sąjungininkų „įsitraukimą“ ir ateityje priimti jų atžvilgiu „atsakingus sprendimus“ dera su platesniu ES institucijų aprašomu Rusijos hibridinio spaudimo modeliu, kuriame derinamos informacinės operacijos, sabotažas, žvalgybinė veikla ir politinis spaudimas.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
