Tadas Kreišmontas
Prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad liberalą Eugenijų Gentvilą pavadino „sena politine šiukšle“, ir dėl to neatsiprašo. Politologai tokią retoriką vertina griežtai. Jų nuomone, šalies vadovui taikomi aukštesni standartai nei kitiems politikams, o aštrūs žodžiai iš Prezidentūros paliečia ne tik adresatą, bet ir pačią instituciją bei piliečius.
Žodžiai, kurie pirmiausia nuskambėjo per patarėją
Viešai šį epitetą pirmasis ištarė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, kai įvykius komentavo „Žinių radijui“. Netrukus kilo klausimas, ar patarėjas kalbėjo savo vardu. Žurnalistų paklaustas G. Nausėda patvirtino, kad tai jo paties žodžiai: jis juos perdavė patarėjui, o šis juos paskelbė.
Prezidentas: moralizuoti imasi tie, kuriems patiems toli iki etikos
Šalies vadovas nesutiko, kad jo pasakymas kenkia politinei kultūrai. Jis klausė, kodėl apie politinę kultūrą niekas nekalbėjo tada, kai pats E. Gentvilas viešai ir negailestingai kritikavo prezidentą. G. Nausėdos teigimu, ryškėja keista tendencija: kitus moralizuoti imasi žmonės, kuriems patiems, jo vertinimu, toli net iki minimalių etikos standartų.
Savo poziciją prezidentas grindė ir E. Gentvilo politine biografija. Jis priminė, kad liberalas yra vienas iš teistos partijos vadovų ir artimas buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio bendražygis. Todėl, pasak G. Nausėdos, ne tokiam politikui aiškinti jam moralės dalykus.
Prezidentas pabrėžė, kad tokių stiprių žodžių paprastai nevartoja, tačiau būna akimirkų, kai privalu pasisakyti. Jis aiškiai leido suprasti, kad nei gailisi, nei teisinsis.
Politologas: prezidento žodis yra ir veiksmas
Politologas Saulius Spurga neslepia, kad tokia retorika jį labai nustebino. Kas ją išprovokavo, jis spėlioti nesiima, tačiau pasakymą vertina rimtai. Pasak jo, prezidento institucija Lietuvoje gerbiama ir iškelta itin aukštai. Prezidentas atstovauja visai valstybei, turi būti vienodai teisingas visiems ir nedalyvauja partiniame gyvenime.
S. Spurga pabrėžia, kad politiko žodžiai yra ir veiksmai, o svarbu ne tik tai, ką jis sako, bet ir kaip. Aukščiausių pareigūnų kalba formuoja visuomenės kultūrą: kaip diskutuojame, kaip vertiname vienas kitą ir net kaip suprantame savo tapatybę. Kiekvienas žmogus turi orumą, ir visuomenė jį tarsi projektuoja į prezidento postą.
Todėl, politologo vertinimu, tokiais žodžiais prezidentas pažemino ne tik save, bet ir garbingą instituciją, o kartu ir kiekvieną pilietį. Jis situaciją vadina labai nelaiminga.
Politologė: labiau neramina piliečių pašiepimas
Politologė Rima Urbonaitė šioje istorijoje netikėtai įžvelgia ir pozityvą: anot jos, dabar krenta kaukės ir matomas tikrasis paveikslas. Ji sutinka, kad politiko žodis yra galingas įrankis, kartais ne mažiau svarbus nei veiksmas. Kartu ji mano, kad Prezidentūroje prezidento vaidmuo demokratinėje valstybėje suvokiamas vis mažiau demokratiškai, tarsi kalbėti būtų galima be jokios atskaitomybės.
Pasak R. Urbonaitės, epitetas E. Gentvilui nėra pats svarbiausias dalykas, nes politikai vieni kitiems etikečių klijuoja nuolat. Vis dėlto iš prezidento ji tikėtųsi kitokių standartų. Daug labiau politologę neramina tai, kad Prezidentūra, jos teigimu, per patarėją jau ne kartą pasišaipė iš pačių piliečių.
Kaip pavyzdį ji pateikia pirmąjį protestą, kuris buvo taikus, turėjo aiškius tikslus ir buvo reakcija į premjero elgesį. Prezidento patarėjas tada ironizavo, kad protestuotojai į reikalavimus galėjo įrašyti ir pigesnę kavą su pienu, ir dar pajuokavo apie marsiečius. Politologė tai vadina patyčiomis ir dvigubais standartais, nes pats prezidentas savo kalbose ne kartą smerkė patyčias.
Panaši situacija, pasak jos, pasikartojo, kai protestuoti susirinko Lietuvos liberalus jaunimas. Politologė pabrėžia, kad ši organizacija nėra Liberalų sąjūdžio sparnas, tačiau iš jos buvo pasišaipyta kaip iš teistos partijos jaunimo. R. Urbonaitė primena, kad premjero teistumas prezidentui problemų nekėlė. Nekėlė jų ir Liberalų sąjūdžio teistumas 2019 m., kai partija po pirmojo turo oficialiai parėmė G. Nausėdą.
Jos manymu, kai aukščiausio rango politikai pašiepia piliečius, tarp kurių neabejotinai yra ir tų, kurie 2019 ar 2024 m. balsavo už G. Nausėdą, tai jau fundamentalus klausimas.
Antroji kadencija – laisvesnės rankos?
Kalbėta ir apie tai, ar griežtesnis tonas gali būti susijęs su tuo, kad G. Nausėda eina antrąją, paskutinę kadenciją ir daugiau kandidatuoti negalės. S. Spurga sako, kad tikrųjų motyvų žinoti neįmanoma: tai gali būti ir patarėjų įtaka, ir paties prezidento pokytis.
Vis dėlto, pasak politologo, ir prezidentas, ir premjeras turi jausti atsakomybę iki pat kadencijos pabaigos, nes jiems patikėtos didelės galios. Prezidentas nebus perrinktas, tačiau, kaip pastebi S. Spurga, geriausia teisėja vis tiek bus istorija.
Diskusija apie politinės kalbos ribas
Ši istorija atskleidė dvi skirtingas pozicijas. Kritikai teigia, kad prezidento institucija turi likti virš kasdienių politinių kivirčų ir rodyti pavyzdį. Pats G. Nausėda laikosi nuomonės, kad kartais būtina atsakyti tuo pačiu tonu, ypač tiems, kurie, jo manymu, neturi moralinio pagrindo pamokslauti. Ar šis epizodas paveiks prezidento santykius su Seimu ir visuomenės pasitikėjimą institucija, paaiškės ateityje.
