Tadas Kreišmontas
Rusijos spaudimas Baltijos valstybėms gali pereiti į naują etapą. Maskva rengiasi kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teisingumo Teismą ir kaltinti Lietuvą, Latviją bei Estiją tariama rusakalbių gyventojų diskriminacija.
Paaiškėjo, kad pasirengimas tokiam žingsniui prasidėjo gerokai anksčiau, nei apie tai viešai pradėjo kalbėti Rusijos pareigūnai.
Tarptautinį tyrimą atlikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistai nustatė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija dar 2025 metais pavedė Maskvoje veikiančiai advokatų kontorai rengti galimą bylą prieš Baltijos šalis.
Lietuva jau sulaukė penkių Rusijos notų
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvą pasiekė jau penkios diplomatinės Rusijos notos.
Jose Maskva reiškė įvairius kaltinimus Lietuvos valdžiai.
Rusija tvirtino, kad Lietuvoje esą pažeidžiamos rusakalbių teisės, diskriminuojami rusų tautybės gyventojai ir nesilaikoma Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo.
Kituose priekaištuose buvo kalbama apie sovietinių Antrojo pasaulinio karo paminklų šalinimą, tariamą „nacizmo šlovinimą“ ir neva blogėjančias rusakalbių gyvenimo sąlygas.
Naujausia tokio pobūdžio nota Lietuvą pasiekė 2026 metų sausį.
Lietuvos pozicija – kaltinimai nepagrįsti
Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos teiginius atmeta.
Ministerijos vertinimu, Maskva vykdo ilgalaikę informacinę ir šmeižto kampaniją prieš Baltijos valstybes, o reiškiamos pretenzijos neturi nei pakankamo faktinio, nei teisinio pagrindo.
Panašiai situaciją vertina ir Estija.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna Rusijos veiksmus yra pavadinęs ilgalaikio modelio dalimi, kai prieš Baltijos valstybes naudojama dezinformacija, politinis spaudimas ir iškraipyti pasakojimai.
Ieškinį rengti padeda ir prieštaringai vertinami veikėjai
Tyrimą atlikę žurnalistai nustatė dar vieną svarbią detalę.
Rusijos užsienio reikalų ministerija darbą pavedė Maskvos advokatų kontorai „Monastyrsky, Ziuba, Stepanov & Partners“.
Rengiant argumentus taip pat pasitelkti asmenys, Rusijoje pristatomi kaip Baltijos šalių ekspertai.
Tarp jų minimi Nikolajus Meževičius ir Vladimiras Simindėjus. Tyrimo duomenimis, šie veikėjai daugelį metų dalyvavo Kremliaus propagandinėje veikloje, o žurnalistų surinkta informacija rodo jų sąsajas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Kodėl į tai žiūrima rimtai?
Vien pats teismo procesas nebūtinai yra didžiausia problema.
Net jeigu Rusijos teisiniai argumentai būtų silpni, byla galėtų tęstis ilgą laiką ir suteikti Maskvai papildomą tarptautinę platformą nuolat kartoti savo teiginius apie tariamą rusakalbių persekiojimą Baltijos valstybėse.
Tai gali būti naudojama propagandoje tiek Rusijos vidaus auditorijai, tiek užsienyje.
Kelno universitete dirbantis tarptautinės teisės ekspertas Glebas Bogušas, komentuodamas Rusijos planus, ragino šio žingsnio nenuvertinti.
Jo vertinimu, Maskvos veiksmuose galima įžvelgti rimtesnį strateginį pokytį.
Nerimą kelia istorinis panašumas
Ypatingą dėmesį kelia ir Maskvos vartojama retorika.
Rusija ne kartą savo veiksmus prieš kaimynines šalis bandė pagrįsti būtinybe tariamai „ginti rusakalbius“.
Tokie argumentai buvo naudojami ir prieš Rusijai okupuojant Krymą bei vėliau pateisinant agresiją prieš Ukrainą.
Tai nereiškia, kad teisinė byla prieš Baltijos šalis automatiškai reikštų pasirengimą kariniams veiksmams.
Tačiau būtent dėl ankstesnių Rusijos veiksmų specialistai ragina vertinti tokią retoriką atsargiai ir stebėti, kaip ji vystysis toliau.
Maskva savo kaltinimų nemažina
2026 metų gegužę Rusijos pareigūnai jau viešai paskelbė ketinantys kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą.
Maskva tvirtina sieksianti įrodyti, kad Baltijos valstybės pažeidžia etninių rusų teises.
Lietuvos pareigūnai tokius pareiškimus vadina propagandiniais ir pabrėžia, kad Rusijos pateikiamas Baltijos šalių gyvenimo vaizdas neatitinka tikrovės.
Vėliau paviešintuose Rusijos ir Baltarusijos dokumentuose jau buvo aptikta ir konkrečių netikslumų. Pavyzdžiui, Maskva pateikė klaidingus duomenis apie Latvijoje ir Estijoje gyvenančių pilietybės neturinčių žmonių skaičių.
Penkios notos gali būti tik pasirengimo dalis
Todėl penkios Lietuvai atsiųstos Rusijos notos dabar vertinamos platesniame kontekste.
Jos galėjo būti ne vien diplomatiniai protestai, bet ir būdas nuosekliai fiksuoti Maskvos reiškiamus kaltinimus, kurie vėliau būtų panaudoti bandant formuoti teisinę bylą tarptautiniame teisme.
Rusijos ketinimai dar nereiškia, kad Maskvai pavyks pasiekti norimą rezultatą.
Tačiau viena jau aišku – Baltijos šalių atžvilgiu Kremlius mėgina prie politinio ir informacinio spaudimo pridėti dar vieną instrumentą – tarptautinį teisinį procesą.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai tai reiškia, kad Rusijos spaudimo kampanija ne silpnėja, o įgauna naują formą.
