Nuo liepos 1 d. – nauja tvarka poliklinikose: gydytojai pyksta ir įspėja apie chaosą

Nuo liepos 1 d., be daug kitų naujovių, įsigaliojo ir dar vienas pacientams svarbus pakeitimas – visos gydymo įstaigos yra įpareigojamos pacientą iškart užregistruoti pas siunčiamą specialistą. Šeimos gydytojai savo ruožtu piktinasi, kad tokiu būdu tik bus didinama biurokratinė našta, o tiems pacientams, kuriems labiausiai reikia pagalbos, jos negaus.

Nuo liepos 1 d. – nauja tvarka poliklinikose: gydytojai pyksta ir įspėja apie chaosą (Andrius Ufartas/ELTA)

Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), naujos tvarkos reikėjo tam, kad būtų užtikrintas tolygesnis pacientų srautų valdymas.

Todėl naujais pakeitimais nustatyta, kad užpildžius siuntimą būtų organizuojamas paciento registravimas paslaugai gauti toje pačioje arba paciento pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tiesa, pacientui palikta teisė atsisakyti tokios pagalbos ir paslaugai, nurodytai siuntime, registruotis pačiam.

Įžvelgia tik perteklinę biurokratiją

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva šiuos pakeitimus vertino kritiškai ir teigė, kad tai – tik papildoma biurokratinė našta.

„Šeimos gydytojai išduoda daugiausiai siuntimų. Natūralu, kad konsultacijos metu su pacientu aptariame gydymo, tolesnių konsultacijų planą, o išrašant siuntimą trumpai aptariame, kur žmogus registruosis.

Bet dabartinė tvarka numato, kad šeimos gydytojas turi organizuoti, jog pacientas būtų užregistruotas paslaugai, kuri nurodyta siuntime, ir tai turi būtinai būti pažymėta E. sveikatos įraše.

Taigi baigusi konsultaciją turiu klausti paciento, kaip jūs norėsite – registruotis pats ar registratūroje? Taigi reikia užduoti dar vieną klausimą, kuris niekaip nėra susijęs su klinikine situacija ar su paciento būkle.

Bet tą turėsiu daryti vien tam, kad įrašyčiau tai į E. sveikatą. Jei to nepadarysi, o pacientas parašys skundą, neturėsi kaip apsiginti“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Pacientui dažniau patogiau registruotis pačiam?

Pasak A. Astafjevos, tai ne tik papildomai apkrauna gydytojus, bet ir nėra patogu daugeliui pacientų.

„Pavyzdžiui, pacientas sakys, kad nori, jog vizitą registruotų įstaiga. Tada tokį pacientą siunčiu į registratūrą ir čia prasideda procesas. Pacientas renkasi, kada jam patogu ir panašiai, bet tada sako, kad netinka, vis tik pats nori registruotis.

Tada toks pacientas turi grįžti pas mane į kabinetą, kad aš pakoreguočiau įrašą ir pažymėčiau, kad pacientas pageidauja pats užsiregistruoti. Įsivaizduokite paciento kelią šioje situacijoje ir ar tai jam yra patogu? Turbūt ne.

„Ministerija tikrai nedarė šio sprendimo poveikio vertinimo, nes kitaip būtų įvertinusi, kad įstaigos neturės resursų tokiam dalykui“, – sakė A. Astafjeva.

Arba atėjus į registratūrą pilna žmonių, pacientas persigalvoja, kad užsiregistruos pats, tada vėl jam reikės grįžti pas šeimos gydytoją. Čia yra visiška perteklinė biurokratija“, – kalbėjo gydytoja.

Ji atkreipė dėmesį, kad daugelis pacientų, rinkdamiesi patogiausią vizito pas gydytoją laiką, tai derina su daugeliu kitų reikalų ir įsipareigojimų.

„O dabar, įsivaizduokite, žmogus ateina į registratūrą ir turi per maksimaliai trumpą laiką sugalvoti, kad man tinka šis gydytojas, ši gydymo įstaiga ir tą dieną kalendoriuje turiu laisvą. Tai užims per daug įstaigos darbuotojo laiko.

Tačiau žmogus galėtų ramiai atsisėsti, viską susidėlioti ir užsiregistruoti. Juk tiek daug kalbame apie pacientų savarankiškumą, skatiname, kad jie patys domėtųsi“, – pabrėžė profesinės sąjungos atstovė.

Naujas iššūkis, kaip veiks registratūros

Ji prognozavo, kad jau netrukus gali tekti susidurti su registratūrų darbo trikdžiais, nes dėl naujo įpareigojimo ieškoti pacientams vizitų gali pailgėti laukimo eilė atvykus į įstaigą.

„Ministerija tikrai nedarė šio sprendimo poveikio vertinimo, nes kitaip būtų įvertinusi, kad įstaigos neturės resursų tokiam dalykui. Teikėme pastabas šiam projektui, bet buvo toks ministerijos sprendimas“, – konstatavo profesinės sąjungos atstovė.

Ji sutiko, kad tikrai būna situacijų, kai vyresnio amžiaus pacientams, kurie nesinaudoja šiuolaikinėmis technologijomis, užsiregistruoti sunkiau.

„Mūsų duomenimis, iš tiesų yra gana daug siuntimų, kurie yra gydytojų išduodami, o pacientai net niekur nesiregistruoja“, – sakė SAM specialistė.

„Tačiau įstaigos ir dabar yra pakankamai draugiškos, darbuotojai padeda, ir telefono numerius parašo, tokie pacientai tikslingai nukreipiami į registratorių. O kai dabar yra prievolė visus registruoti, kai nutįs eilės, tie, kuriems labiausiai reikia pagalbos, jos gali ir nesulaukti.

Be to, tai bus naujas iššūkis, kaip organizuoti registratūros darbą, reikės daugiau darbuotojų. Juk reikės priimti kiekvieną iš šeimos gydytojo kabineto išėjusį pacientą – prie atskiro langelio atsisėsti ir sakyti, kad reikia registruoti pas tokį ir tokį gydytoją. Iš kur įstaigos turės tam resursų?

Turime E. sveikatos programėlę, visi nori, kad skatintume per ją registruotis, o dabar grįžtame dešimtmečiu atgal, sakome, kad jus užregistruos šeimos gydytojas su savo komanda“, – kritikavo A. Astafjeva.

SAM: siuntimas nėra tiesiog paciento nukreipimas

SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vedėja Ramunė Andriušaitienė savo ruožtu aiškino, kad nauja tvarka gydytojams neturėtų sukelti didelių nepatogumų, o pacientams tai yra itin reikalinga.

Pasak jos, pokyčius visų pirma lėmė tai, kad yra svarbus paciento atsekamumas. „Mūsų duomenimis, iš tiesų yra gana daug siuntimų, kurie yra gydytojų išduodami, o pacientai net niekur nesiregistruoja. Taip sistema irgi yra apkraunama, o stebėdami tokius duomenis nežinome tikrosios situacijos.

Dabar darome tokią išvadą, kad galbūt pacientas užmiršo, bet, kita vertus, galbūt ne visus tuos siuntimus reikėtų rašyti? Gal buvo tik toks paciento noras ir gydytojas, nenorėdamas konfliktuoti, išdavė siuntimą? Taigi yra tokie daugialypiai klausimai“, – komentavo ji.

Specialistė akcentavo, kad iš tikrųjų siuntimas yra ne vien paciento nukreipimas, bet šeimos gydytojo konsultacija su gydytoju specialistu dėl tolesnės paciento gydymo eigos.

„Vadinasi, pacientas turėtų būti siunčiamas tuomet, kada šeimos gydytojas negali diagnozuoti, kada jam reikia patikslinti diagnozę, pasitarti su gydytoju specialistu arba gauti patvirtinimą, kad toliau galima naudoti tuos pačius vaistus. Priežasčių yra įvairių.

Ir šeimos gydytojas turėtų būti suinteresuotas, kad jis gaus tą teisingą atsakymą, kaip jam toliau prižiūrėti pacientą. Tai viena iš pakeitimo priežasčių yra tokia, kad siuntimas yra tam, jog šeimos gydytojas gautų teisingą atsakymą“, – aiškino R. Andriušaitienė.

Vyresniems pacientams apsunkinta registracija

SAM specialistės teigimu, kitas svarbus momentas yra tai, kad anksčiau ypač vyresni žmonės ne visada sulaukdavo pakankamai pagalbos užsiregistruojant pas gydytojus.

„Kiekviena įstaiga ir šeimos gydytojai turėjo turėti tvarką, kaip pacientą registruoti tolesniems vizitams arba gydytojo specialistų konsultacijoms. Vieni turėjo tą tvarką, laikėsi jos.

Šeimos gydytojai sako, kad tikrai ir anksčiau pateikdavo rekomendacijas, į kokias įstaigas pacientams kreiptis. Bet vėlgi – vieni teikdavo tas rekomendacijas, kiti gal ir pamiršdavo, gal tiesiog nekreipdavo dėmesio, nes gaudavome skundų, kad gavus siuntimą niekur negaliu užsiregistruoti.

Trečias dalykas – tikrai yra daug vyresnių žmonių, kuriems informacinės technologijos yra gana sudėtingos. Ir jie patekdavo į gana sudėtingą situaciją – jie žino savo polikliniką ir tiesiog sėsdavo prie telefono, bet registratūrose niekas nepakeldavo ragelio. Gal ir darbuotojų trūkdavo, gal tiesiog nekeldavo, nes visi turi registraciją per internetą. Vyresniems žmonėms tai būdavo apsunkinta“, – aiškino R. Andriušaitienė.

Pasak jos, pacientui registruojantis per IPR sistemą neretai reikia padėti susigaudyti, pas kokį konkrečiai, kokio lygio gydytoją užsiregistruoti. Tiesa, pašnekovė neslėpė, kad dar viena problema yra tai, kad daugelis pacientų gavę siuntimą veržiasi į didžiąsias gydymo įstaigas, nors to pagal būklę jiems visai nereikia.

„Visi nori konsultuotis Santaros klinikose, Kauno klinikose, ten, kur gydytojai, profesoriai. Gavom tokių indikacijų, kad įstaigos yra perkrautos pacientais, kuriems tikrai pakaktų antrinio lygio gydytojo specialisto konsultacijos“, – pastebėjo SAM atstovė.

Teigia, kad papildomai šeimos gydytojų neapkraus

R. Andriušaitienė sutiko, kad dėl pakeitimų papildomo darbo bus, tačiau ne gydytojams, o įstaigoms. Kartu ji priminė, kad šeimos gydytojų komandos yra išplėstos, tad jų pačių darbo esą tai neapsunkins.

„Čia jau užduotis pirminės sveikatos priežiūros įstaigų registratoriams. Bet norėjau priminti, kad šeimos gydytojo komanda dabar jau yra išplėsta, čia yra ir apylinkės administratorius, kur, kaip apskaičiuota, turėtų dirbti maždaug su penkiais šeimos gydytojais, ir atvejo vadybininkas, kuris daugiau padeda registruotis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams – tokių mes turime nemažai.

Tad pagalba yra numatyta. Gydytojai turėtų užsiimti diagnozavimu, pacientų gydymu, bet komanda, kuri pagelbėtų tvarkantis su pacientais, irgi yra reikalinga. Ši naujovė ne taip jau seniai atsiradusi, ir išties daugelis įstaigų dar nėra išplėtojusios šeimos gydytojo komandų taip, kaip reikia. Tikimės, kad po truputį komandos plėsis, tam, žinoma, reikalingas laikas“, – aiškino SAM specialistė.

Ji patikino, kad iš pacientų galimybės registruotis patiems niekas neatims, tačiau tuomet tokį pasirinkimą šeimos gydytojas būtinai turės pažymėti E. sveikatoje:

„Teisės akte yra numatyta, kad gydytojas turėtų pažymėti, jog pacientas užsiregistruos pats. Vis tiek jie turi aprašyti apsilankymą pas gydytoją, tad neturėtų būti labai didelė našta įrašyti tris žodžius, kad pacientas registruosis pats.

Bet girdime šitą problemą, bandysim spręsti, ieškoti kažkokių kitokių sprendimų, kad būtų kuo labiau sumažinta administracinė našta gydytojams. Bet kad to visiškai atsisakytume, manau, sutinkate, kad reikia pagelbėti pacientams, ypač tiems, kuriems tos pagalbos reikia.“

Lietuviams nėra ko skųstis?

Pašnekovė pridūrė, kad registracijos pas gydytojus tvarka Lietuvoje ir taip yra gana liberali. „Pacientas tikrai labai daug renkasi, ir gydytoją gali rinktis, yra parenkamas ir patogus laikas. Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad, kaip ir įstatymuose parašyta, ta pasirinkimo laisvė nėra jau tokia absoliuti.

Yra šalių, kur jeigu jau yra išduodamas siuntimas gydytojui specialistui, tai yra tiesiog pasakoma, kad vyksi tada ir tada, ten ir ten, nebesiderant. Tai turbūt čia yra ir tų teigiamų, ir neigiamų dalykų. Šitas sprendimas buvo tam, kad daugiau atlieptume paciento poreikius.

Tobulumui nėra ribų, tai vėlgi mes visada esam atviri pasiūlymams, sprendimams. Esame girdėję šeimos gydytojų nuogąstavimus, kad didės administracinė našta. Bet vis dėlto sprendimas buvo, kad pacientas turėtų būti prioritetas“, – pabrėžė R. Andriušaitienė.

Be kita ko, įpareigojimas užregistruoti pacientą pas specialistą jokiu būdu negarantuoja, kad jis pas gydytoją pateks greičiau. Pacientas gali būti užregistruotas vizitui ir po kelių mėnesių arba tik įtrauktas į laukimo eilę.