Nausėdai – 36 organizacijų prašymas: ko prašo dabar?

36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą atšaukti griežtesnių reikalavimų pagrindiniam išsilavinimui įgyti įsigaliojimą, ketvirtadienį pranešė organizacija „Švietimas #1“.

2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.

Šis reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos.

Pritarus naujosioms pataisoms, išliks dabar galiojanti pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarka, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą ir toliau įgis baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.

Organizacijos perspėja, kad minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.

Organizacija „Švietimas #1“ kartu su daugiau nei 30 partnerių ketvirtadienį įteikė kreipimąsi G. Nausėdai, kuriuo prašo vetuoti Seimo priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.

Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad atsakas į nepakankamus pasiekimus turėtų būti papildoma pagalba ir individualus spragų mažinimo planas. Anot jų, priimtas įstatymo pakeitimas nė vienos iš šių priemonių nenumato.

„Panaikinus minimalią kartelę vaiko žinių spragos niekur nedingsta – jos tik tampa mažiau matomos. Mokinys gauna pažymėjimą ir su tomis pačiomis spragomis pereina į dar sudėtingesnę ugdymo pakopą, o vėliau į suaugusiojo gyvenimą. Valstybė turi ne užmerkti akis prieš nepakankamus pasiekimus, o laiku pastebėti, kuriam vaikui reikia pagalbos, ir užtikrinti, kad jis ją iš tiesų gautų“, – pranešime cituojama organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.

Tarp kreipimąsi į prezidentą palaikančių organizacijų – mokyklų ir mokytojų asociacijos, moksleivių ir studentų organizacijos, aukštosios mokyklos, verslo asociacijos, visuomeninės organizacijos.

Prašyme prezidentui pabrėžiama, kad vidurinio ugdymo programa 11–12 klasėse remiasi pagrindiniame ugdyme įgytomis žiniomis, todėl mokiniui, baigusiam 10 klasę ir nepasiekusiam net slenkstinio lietuvių kalbos ar matematikos lygio, tampa sunkiau suprasti sudėtingesnį turinį ir pasirengti valstybiniams brandos egzaminams.

Teigiama, jog dideli mokinių pasirengimo skirtumai apsunkina ir mokytojų darbą: daugiau pamokos laiko tenka skirti ankstesnėms bazinėms spragoms šalinti, lėtėja visos klasės mokymosi tempas, o stipresni mokiniai turi mažiau galimybių gilinti žinias ir mokytis pagal savo gebėjimų lygį.

Organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turėtų patvirtinti realiai įgytas bent minimalias kompetencijas, o atsisakius slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimo, išsilavinimo įgijimas būtų labiau siejamas su ugdymo programoje praleistu laiku nei su faktiškai pasiektais mokymosi rezultatais.

Be to, Seimas antradienį pritarė ir valdančiųjų socialdemokratų siūlymui atšaukti nuo šių metų rudens įsigalioti turėjusią tvarką, pagal kurią vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik išlaikius tris valstybinius egzaminus.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Daliaus Misiūno teigimu, priimti sprendimai turės ilgalaikių pasekmių Lietuvos konkurencingumui.

„Kartelės atšaukimas pateikiamas kaip rūpestis vaikais, bet iš tikrųjų tai rūpesčio imitacija: panaikinę reikalavimą problemos neišsprendžiame, tik perkeliame ją į vienuoliktą klasę, į egzaminus, o galiausiai – į darbo rinką, kur spragos jau būna nebeužtaisomos. Reikalavimų atsisakymas, mainais nepasiūlius jokios pagalbos, – tai ne vaikų gynimas, o problemos atidėjimas, už kurį tie patys vaikai sumokės vėliau“, – sakė D. Misiūnas.

EBPO 2023 metais suaugusiųjų įgūdžių tyrimo duomenimis, 44 proc. Lietuvos suaugusiųjų turi žemus skaitymo arba skaičiavimo įgūdžius, EBPO vidurkis – 31 proc., tuo metu Estijoje tokių suaugusiųjų yra 23 proc., Latvijoje – 37 proc.

„Žemi baziniai įgūdžiai mažina žmonių galimybes dalyvauti darbo rinkoje, gauti didesnes pajamas, persikvalifikuoti ir mokytis visą gyvenimą. Silpni skaitymo, informacijos vertinimo ir problemų sprendimo gebėjimai taip pat mažina visuomenės atsparumą dezinformacijai bei gebėjimą veikti sparčiai keičiantis technologijoms ar susidūrus su krizėmis“, – teigiama pranešime.

Kreipimesi į prezidentą pabrėžiama ir tai, kad sprendimas pagrindinio išsilavinimo įgijimą susieti su bent slenkstiniu PUPP pasiekimų lygiu buvo priimtas dar 2022 metų gruodį – mokiniams, tėvams, mokykloms, savivaldybėms ir valstybės institucijoms buvo numatytas beveik ketverių metų pasirengimo laikotarpis.

Reikalavimo atsisakoma prieš pat jo įsigaliojimą. Organizacijų vertinimu, toks esminių taisyklių keitimas apsunkina ugdymo proceso planavimą ir silpnina pasitikėjimą švietimo sistema.

Prezidentui įteiktame kreipimesi organizacijos prašo ne tik vetuoti priimtą įstatymo pakeitimą, bet ir inicijuoti sisteminius sprendimus, kurie leistų kuo anksčiau pastebėti mokymosi sunkumų patiriančius vaikus.

Siūloma sukurti nacionalinę ankstyvojo įspėjimo sistemą, kuri, remiantis mokinių pasiekimų patikrinimų ir kitais duomenimis, leistų laiku nustatyti mokinius, mokyklas ir savivaldybes, kurioms kyla didžiausia mokymosi spragų rizika.

Taip pat – nacionaliniu mastu numatyti tikslinės pagalbos priemonių sistemą, kuri, nustačius mokymosi spragas, mokiniams ir mokykloms užtikrintų laiku suteikiamą individualizuotą, tęstinę ir duomenimis grįstą pagalbą.

Kreipimąsi palaikančios organizacijos tikisi, kad šalies vadovas įvertins galimas priimto pakeitimo pasekmes ir grąžins įstatymą Seimui svarstyti iš naujo.

Anot jų, dar prieš parlamento balsavimą sprendimui atsisakyti PUPP slenkstinio lygio kritiką yra išsakiusios Lietuvos mokyklų vadovų, Lietuvos progimnazijų, gimnazijų, pagrindinių mokyklų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitos organizacijos.