„Putinas sėja baimę“, – teigia rusų opozicionierius Vladimiras Ponomariovas.
„Lukoil“ įkūrėjas ir vienas pagrindinių akcininkų Vagitas Alekperovas tikina, kad Ukrainos dronų apgadintas naftos perdirbimo gamyklas koncernas gali atkurti per 2–3 savaites. Tačiau ekspertai jo žodžiais abejoja ir mano, kad tai veikiau reakcija į Kremliaus spaudimą.
Vladimiro Putino rugpjūčio pabaigoje pasirašytas dekretas Nr. 604 leidžia valstybei laikinai perimti įmonių kontrolę, jei jos nesugeba apsisaugoti nuo dronų atakų arba pakankamai greitai atkurti veiklos. Į sąrašą pateko 167 įmonės, tarp jų – energetikos, pramonės, transporto ir logistikos bendrovės.
Ekspertų teigimu, Rusijos energetikos sektoriaus vadovai vengia viešai kalbėti apie problemas, nes bijo Kremliaus reakcijos.
„Putinas sėja baimę“, – teigia rusų opozicionierius Vladimiras Ponomariovas.
Jo vertinimu, Alekperovas neturi daug pasirinkimo ir privalo demonstruoti, kad „Lukoil“ sugebės greitai atkurti veiklą.
Kiti ekspertai dar skeptiškesni. Jie teigia, kad „Lukoil“ dalis įrenginių vis dar neveikia, o dėl sankcijų bendrovei sunku gauti atsarginių dalių ir remonto paslaugų. Todėl 2–3 savaičių terminas gali būti nerealus.
Ukrainos atakos jau smarkiai paveikė Rusijos naftos perdirbimo sektorių. Ukrainos Generalinio štabo duomenimis, rugpjūtį buvo išjungta apie 17 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, o benzino gamyba mėnesio pabaigoje siekė tik apie 70 proc. įprastos vasaros paklausos.
Putinas bando atsakomybę už gamyklų remontą perkelti oligarchams ir įmonių vadovams, tačiau ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė problema yra sisteminė: sankcijos riboja atsarginių dalių tiekimą, o užsienio įmonės vengia remonto darbų dėl antrinių sankcijų grėsmės.
Ilgalaikėje perspektyvoje pasekmės gali būti dar rimtesnės. Sutrikus naftos perdirbimui, kyla problemų dėl žaliavos tiekimo, todėl naftos telkinius gali tekti eksploatuoti netolygiai. Tai gali sukelti Rusijos ekonomikai didesnių nuostolių nei trumpalaikis kuro trūkumas.





